Istorija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje 7-asis fuzilierių regimentas (pulkas) buvo suformuotas 1790 m. kovo 2 d. iš Gardino karališkųjų rūmų apsaugos bataliono. Pulko pirmasis šefas, suformavęs dalinį, didele dalimi jį finansavęs asmeninėmis lėšomis, periodiškai jam vadovavęs, buvo LDK kariuomenės artilerijos generolas Kazimieras Nestoras Sapiega. Kariai į šį pulką buvo imami daugiausiai iš lietuvių etninių žemių – Trakų ir Vilniaus vaivadijų. Pulko dislokacijos vietos skirtingais laikotarpiais buvo Vilniuje, Smurgainyse, Ašmenoje. 1792 m. pulkas dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kare su Rusija, tų metų liepos 23 d. efektyviai dalyvavo Brastos (dab. Bresto) miesto gynyboje.
1794 m. vykstant Tado Kosciuškos vadovaujamam Lenkijos ir Lietuvos gynėjų sukilimui prieš Abiejų Tautų Respubliką, faktiškai okupavusią Rusiją, 7-asis fuzilierių regimentas dalyvavo intensyviose kovose ginant Vilnių, taip pat kautynėse prie Nemenčinės (dab. Vilniaus r.), Salų (dab. Šalčininkų r.) ir kitur. Galiausiai pulko dalis kartu su išlikusiais kitais Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės bei sukilėlių daliniais ir junginiais pasiekė Varšuvos priemiestį Pragą, dalyvavo didvyriškoje jos gynyboje nuo rusų – paskutiniame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės mūšyje.
LDK Artilerijos Generolas Kazimieras Nestoras Sapiega ir jo herbas
Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Povandeninių veiksmų komandos ištakos siejasi su pirmaisiais Lietuvos kariuomenės atkūrimo žingsniais. Komandos pradininkai buvo 1992 m. sausio 2 d. Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) štabo viršininko potvarkiu įkurtos SKAT narų plaukikų klubo „SKAT Nautilus“ kariai. Klubo įkūrimo data žymi šių dienų karinių narų veiklos pradžią. „SKAT Nautilus“ klube susikūrė kovinių plaukikų personalo branduolys, buvo pradėtos kurti nardymo procedūros bei taisyklės, kovos narų taktika.
Atsargos karininkas klaipėdietis Valerijus Krisikaitis – legendinis kovinių plaukikų vadas bei archeologų povandenininkų instruktorius ir mokytojas.
1993 m. Lauko kariuomenės brigados „Geležinis vilkas“ Klaipėdos motodesantiniame batalione buvo įkurtas Narų-plaukikų būrys, kurio pagrindą sudarė „SKAT Nautilus“ klubo kariai. Vykdant kariuomenės reorganizaciją narai buvo perkelti į 7-o Dragūnų pamario gynybos bataliono Žvalgų-narų būrį, kuris buvo pertvarkytas į Kovinių plaukikų būrį. 2000 rugpjūčio 9 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Kovinių plaukikų būrys perverstas į Vakarų brigados vado pavaldumą.
1993 m. sukurtas Karinių jūrų pajėgų Komendanto būrys, paklojo pamatus dabartiniai Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Apsaugos kuopai.
1994 m. Karinių jūrų pajėgų Komendanto būrio pavadinimas pakeistas į Karinių jūrų pajėgų Komendantinę kuopą, kuri veikė nuo 1994 metų iki 1999 metų.
2000 metais iš Karinių jūrų pajėgų Komendantinės kuopos sukurtas Karinių jūrų pajėgų Apsaugos ir gynybos batalionas, kurį sudarė Apsaugos kuopa ir Priešlėktuvinės gynybos kuopa. Šis batalionas veikė nuo 2000 iki 2003 metų.
2001 m. kovo 8 d. Lietuvos krašto apsaugo ministro įsakymu Kovos plaukimų būrys iš Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ pervestas į Karinių jūrų pajėgų vado pavaldumą per kovo–balandžio mėnesius ir pavadintas Povandeninių veiksmų komanda. Buvo skirtingi įsakymai dėl karių perkėlimo po 3–5 karius. Tuometinę Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandą sudarė valdymo, kovinių narų, instruktorių bei aprūpinimo grupės.
2003 m. gegužės 14 d. Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandoje įsteigus narų išminuotojų etatus, iš prieš mininių laivų įgulų į komandą buvo perkelti narai, baigę narų kursus Norvegijos Karališkojo karinio laivyno narų mokykloje.
2004 m. Karinių jūrų pajėgų Apsaugos ir gynybos batalionas, pervadintas į Karinių jūrų pajėgų Štabo kuopą.
2007 m. sausio 1 d. Specialiųjų operacijų pajėgose buvo įkurta Kovinių narų tarnyba, į kurią buvo pervesti Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos koviniai narai, o šios komandos narai-išminuotojai liko Karinių jūrų pajėgų pavaldume.
2009 m. birželio 30 d. į atsargą išlydėti 36 tarnybą Karinių jūrų pajėgų Štabo kuopoje baigę paskutiniai privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.
2016 m. grąžinus privalomąją karo tarnybą Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose įkurta Logistikos tarnybos Apsaugos kuopa. Apsaugos kuopa užtikrina pašauktų į Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) karo prievolininkų rengimą.
2017 m. birželio mėn. Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos Autonominių povandeninių įrenginių (APĮ) grupė dalyvavo Klaipėdos universiteto rengiamoje ekspedicijoje Suomijos įlankoje, kurios metu buvo surastas karo laivas „Prezidentas Smetona“. APĮ darytomis sonarinėmis nuotraukomis buvo patvirtintos korpuso forma ir laivo antstato detalės, kurios leido identifikuoti nuskendusį laivą 72 m. gylyje.
2017 m. liepos 1 d. Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos kariai 6 mėnesiams stojo į NATO greito reagavimo pajėgas (GRP; angl. NRF – NATO response forces) budėjimą kaip Labai seklių vandenų minų paieškos grupė (LSVMPG). Dabar reguliariai, kas antrus, metus po 6 mėnesius vykdomas GRP budėjimas su LSVMPG. Grupę sudaro iki 10 PVK karių.
Nuo 2018 m. kovo 18 d. pradėta organizuoti kasmetinės varžybos, įveikiant kliūčių ruožą vandenyje, paminint PVK įkūrimo metines.
2022 m. rugpjūčio 1 d. - į vieną struktūrą sujungus – Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandą ir Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnybos Apsaugos kuopą – įkurta Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba.
