Naujienos

Gruodžio 14 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, Klaipėdoje, vyko karo istorijos konferencija, dedikuota 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo ir prijungimo šimtmečiui paminėti. Sausumos pajėgų Vadovybės štabo organizuojamos konferencijos tikslas sutelkti Sausumos pajėgų karininkus ir karius bei akademinės bendruomenės atstovus pasidalinti įžvalgomis apie Klaipėdos krašto istorinę raidą ir 1923 m. Klaipėdos operacijos eigą, atskleidžiant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos reikšmę ir operacijos aktualumą šiandien.
Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Artūras Radvilas, Mokymo ir doktrinų valdybos vadas brigados generolas Modestas Petrauskas, Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas, Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis ir kitų kariuomenės pajėgų bei vienetų vadai, vyriausieji puskarininkiai, kariai ir kiti garbingi svečiai.
„Kiekvienam kariui svarbu ir būtina žinoti tikrą savo valstybės istoriją. Šią dieną vertinu kaip galimybių dieną kariams – galimybę domėtis, sužinoti daugiau, rasti rūpimus atsakymus į kilusius klausimus ar diskusijose sutarti dėl atsakymų“, – atidarydamas karo istorijos konferenciją sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. Valdemaras Rupšys.
Pirmojoje konferencijos dalyje, daugiausia dėmesio buvo skiriama Klaipėdos kraštui ir jo raidai. Į renginį pakviesti istorikai iš Klaipėdos universiteto, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos, Mokymo ir doktrinų valdybos Karybos instituto kvietė į Klaipėdos kraštą pažvelgti per istorinius, kultūrinius, geografinius ir politinius naratyvus. Konferenciją pradėjo dr. Manvydas Vitkūnas su pranešimu „Klaipėdos krašto istorinė raida iki XX a.“ ir doc. dr. Silva Pocytė, kuri pranešime pavadinimu „Klaipėdos kraštas XX“ pristatė Klaipėdos krašto istorija 1923-1939 m., akcentuodama Lietuvos kariuomenės veiklą Klaipėdos krašte ir jos svarbą stiprinant lietuviškumą tarp krašto gyventojų.
Antrojoje konferencijos dalyje, gerai žinomi Baltijos regiono ir karo istorijos tyrinėtojai skaitė pranešimus „Versalis, Klaipėdos kraštas ir 1923-ieji Europoje“ ir „1923 m. Klaipėdos operacijos eiga“. Pranešimus šiomis temomis pristatė Klaipėdos universiteto prof. dr. Vygantas Vareikis bei Mokymo ir doktrinų valdybos Karybos instituto patarėjas ats. plk. ltn. Valerijus Šerelis, kuris savo pranešimo metu dalinosi įžvalgomis ir aptarė operacijos aplinkybes, tikslus, siekinius, etapus bei išskirtiniu ryžtu, valios pastangomis ir asmeninėmis savybėmis išsiskyrusius operacijos dalyvius.
Konferenciją užbaigė prof. dr. Valdo Rakučio pranešimas „1923 m. Klaipėdos operacijos aktualumas ir reikšmė“. Pasak istoriko 1923 m. Klaipėdos operacijos turi įtaka šių dienų geopolitinėje situacijos kontekste ir tik dėl šios kruopščiai parengtos operacijos Lietuva atgavo ilgus šimtmečius vokiečių valdytą teritoriją, kuri ir dabar yra Lietuvos dalis.
Tradicinė karo istorijos konferencija yra tęstinis Sausumos pajėgų pilietinio ugdymo renginys kariams ir karininkams, skirtas stiprinti vadų ir pavaldžiu karių profesinį ir valstybinį tapatumą. 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo ir prijungimo operacijos pavyzdys parodė, jog didžiausios pergalės yra pasiekiamos aukšta karių motyvacija ir tikėjimu savo pareiga. Lietuvos istorijoje įamžintas kovos kelias – sektinas pavyzdys karininkams ir kariams, todėl karo istorijos kaip disciplinos stiprinimas tiesiogiai prisideda didinant karininkų ir karių patriotinį ir motyvacinį ugdymą.

Sausumos pajėgų informacija
Nuotr. aut. gr. Monika Dilkė.