Lietuvos kariai pasinaudojo Dauguvos upe puldami Livoniją
1375 m. „300 rinktinių lietuvių“ ant Dauguvos kranto pasidarė valtis iš medžių žievės, nuplaukė iki reikiamos vietos, paslėpė valtis ir užpuolė Rozitės pilies apylinkes.
„...1375 metais 300 rinktinių lietuvių prie Dauguvos kranto pasidarė iš medžių žievės valtis, kuriomis jie atplaukė iki Liksteno vietovės. Čia jie paslėpė savo laivus ir laukais buvo nuėję iki Rozitės apskrities...“
Ištrauka iš knygos: Hermanas iš Vartbergės „Livonijos kronika“ Vilnius 1991, 202 psl.
Jūrų mūšis prie Salacgryvos
1600–1611 metais vyko karas su Švedija dėl Livonijos. 1609 m. kovo 16 d. LDK etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama Lietuvos kariuomenė užėmė Piarnu ir patraukė Rygos link. Žygiuodamas pro Salacgryvą, jis netikėtai sužinojo, kad kaip tik tuo metu čia apsistojo švedų karo laivų eskadra, turėjusi užtikrinti visišką Rygos įlankos blokadą. Kadangi Abiejų tautų respublikos laivyno čia nebuvo, tai švedai pagrindinį dėmesį skyrė uosto apsaugai iš sausumos. Didžiajam etmonui teliko išspręsti vienintelį ir esminį klausymą – iš kur gauti laivyną? Piarnu uoste kaip karo grobis lietuviams atiteko du švedų kariniai ir keletas mažesnių prekybinių laivų. Iš šių laivų didysis LDK etmonas suformavo karo flotilę, ją apginklavo trofėjinėmis Piarnų pilies patrankomis, į laivus susodino pėstininkus, o Salacgryvos uosto prieigose slapta buvo parengti du branderiai – padegamieji laivai, kurie medinių laivų amžiuje buvo labai efektyvi priemonė naikinant priešo laivus, ypač stovinčius uoste.
LDK jungtinės sausumos ir ką tik suformuoto karinio laivyno pajėgos, vadovaujamos Jono Karolio Chodkevičiaus 1609 m. naktį iš kovo 23-osios į 24-ąją pradėjo Salacgryvos uosto puolimą. Pajėgos buvo padalintos į tris dalis: pėstininkus, susodintus į karo laivus, branderius ir sausumos uosto šturmo pajėgas. Pasamdyti vietiniai Livonijos jūreiviai branderius atplukdė tiesiai į reide susitelkusius ir iš jūros pusės neapsaugotus švedų laivus. Nuo padegtų branderių užsidegė 2 švedų karo laivai ir čia pat paskendo. Uždegti branderiai buvo signalas uosto šturmo pajėgoms pradėti uosto puolimą sausumoje. Suderintas ir netikėtas puolimasis jūros ir sausumos nepaliko jokių galimybių švedams rimčiau pasipriešinti puolantiems lietuviams. Apimta panikos švedų įgula ir likę laivai, atsimušdami nuo uosto prieigose tykančios flotilės ugnies, prasiveržė į jūrą.
Visos Salacgryvos uoste buvusios atsargos, įskaitant ginklus, amuniciją ir maistą, atiteko Lietuvos kariuomenei. Šiame mūšyje lietuviai nuostolių nepatyrė, o pergalė tapo svarbiu žingsniu panaikinant Rygos blokadą.
Parengta pagal knygą: „Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos“ Vilnius, 2013. Atsakingas redaktorius Karolis Zikaras.
Kartu už laisvę!
1794 m. sukilimas (Kosciuškos sukilimas) – sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę, vadovaujamas Tado Kosciuškos. Sukilimu bandyta išlaisvinti Lenkiją ir Lietuvą nuo Rusijos įtakos. Sukilėliai siekė atkurti valstybę su 1772 m. sienomis.
1794 m. Liepos 20 d. Vilniaus gynyba. ...Ties Aušros vartais susidarė kritinė situacija. Rusijos karių kolona įsiveržė į centrinę Aušros vartų gatvę. Iš namų pasipylė sukilėlių šautuvų salvės. Pasibaigus šoviniams, sukilėliai nuo stogų ir per langus mėtė akmenis, baldus. Nežiūrint didelių nuostolių, rusų daliniai priartėjo prie paties Aušros vartų bokšto. Artilerijos šūviais sudaužę vartus, rusai įsiveržė į miestą. Aušros vartų gatvėje lietuvių kariai, sukilėliai, kartu su prie jų prisijungusiais basaisiais karmelitais, žydais, moterimis ir vaikais puolė įsiveržusį priešą. Aršiausios kautynės įvyko prie Šv. Teresės bažnyčios. Vienas kunigas dvivamzdžio šautuvo šūviais sunkiai sužeidė puolimui vadovavusį pulkininką, o lietuvių kariams atitempus patranką ir paleidus kartečę, rusų kariai buvo nublokšti atgal už vartų. 16 val. rusų puolimas visiškai išsikvėpė. Gen. ltn. B. Knorringą pasiekė informacija apie prie Vilniaus artėjančius naujus Lietuvos kariuomenės dalinius, todėl jis įsakė korpusui trauktis nuo Vilniaus...
Parengta pagal knygą: Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos. Sud. Karolis Zikaras. Vilnius, 2013, p. 150.
Visi išėjo į mūšį
1919 m. Radviliškis buvo bermontininkų tvirtovė. Mano 1-asis batalionas, pradėjęs puolimą, suklupo, vadas Motiejūnas-Valevičius buvo sužeistas, leitenantai Oželis ir Urbakonis nukauti. Batalionas kiek susvyravo ir pradėjo trauktis. Mečiau į mūšį Puskarininkių mokyklą ir dalį 2-ojo bataliono. Nakties metu į pagalbą atskubėjo vienas 1-ojo pulko batalionas ir artilerija buvo padvigubinta. Rytą mūšis vėl atgijo. Paskambinau į Šeduvą, kur buvo lauko ligoninė, ir liepiau iškviesti gydytoją Petraitį. Vietoj Petraičio atsiliepė felčeris.
– Kur dr. Petraitis? – paklausiau.
– Nėra. Išėjo.
– Kaip tai? Kur išėjo?
– Paėmė šautuvą ir išėjo į mūšį.
– O ligoninė?
– Viskas gerai. Sunkiai sužeistiems lovos paruoštos. Lengviau sužeistiems stotyje rezerve stovi du garvežiai ir šeši vagonai. Jei reikės, galime sužeistuosius evakuoti į Panevėžio ligoninę.
– Gerai. Pašauk kapelioną kun. Povilą Šaulinską.
– Nėra kapeliono.
– O kur jis?
– Paėmė šautuvą ir taip pat išėjo į mūšį drauge su dr. Petraičiu.
– Bet kodėl?
– Pasakė, kad batalionui trūksta karininkų, tai nuėjo užimti žuvusių karininkų vietą.
Matyt, su motinos pienu gavo drąsą ir ryžtą. Gal buvo gimę karininkais. Sudarant sąrašą siūlomų apdovanoti Vyčio Kryžiumi, abu jie buvo sąrašo pradžioje.
Parengta pagal knygą: Vincas Grigaliūnas-Glovackis. Generolo atsiminimai II-III dalis. Vilnius, 2017, p. 100/101
Partizanų operacija „Sužadėtuvės arba Blynų balius“
1947 m., praėjus porai dienų po Vasario 16-osios, Marijampolėje Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai įvykdė precedento neturėjusią operaciją – sukvietė į vieną vietą ir sunaikino kelis aršiausius sovietinių okupantų kolaborantus, tarp jų – ir apskrities Komunistų partijos (KP) pirmąjį sekretorių. Ši operacija žinoma kaip Sužadėtuvės arba Blynų balius. Pasiruošimą operacijai ir jos eigą nėra sudėtinga atkurti ir pateikti KARIO skaitytojams, nes apie tai yra išlikę pavydėtinai daug medžiagos – operacijoje dalyvavusiųjų prisiminimai, partizanų ir MGB dokumentai.