Lietuvos jūrų karybos istorija
Ištakos
Nors Lietuvos karinių jūrų pajėgų kūrimosi pradžia laikomas XX a. tarpukaris, jų istorinės gijos veda į daug senesnius laikus. Nuo seniausių laikų prie Baltijos jūros gyvenusios aisčių gentys mokėjo statyti laivus ir juos naudojo ne tik prekybai, bet ir karybai. Metraščiuose rašoma, kad kuršiai ir žemaičiai buvo atplaukę laivais, kai XIII a. bandė sugriauti Rygos ir Klaipėdos pilis. Yra žinių ir apie lietuvių pergalę laivų mūšyje Nemune Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio laikais. Tačiau besikurianti Lietuvos valstybė nutolo nuo jūros. Tai sulėtino jūrų karybos plėtrą mūsų šalyje.
Vienintelis jūrų mūšis ir pergalė
Lietuvos istorijoje žinoma vienintelė žymesnė lietuvių pergalė jūrų mūšyje. Ją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė pasiekė 1609 m. Kurše vykusiame Salacgryvos mūšyje, vadovaujant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui. Tų pačių metų kovo 1 d. Rygos įlankoje, Salacos upės žiotyse, lietuviai, užgrobę keletą švedų laivų, juos perginklavo, o naktį iš kovo 23-osios į 24-ąją atakavo ir sudegino likusią švedų flotilę Salacgryvos uoste.
XX amžius. Aušra ir saulėlydis tarp pasaulinių karų
Jūrų uostas – Klaipėda – per visą miesto gyvavimo istoriją ilgą laiką priklausė ne Lietuvai. Tik 1923 m. Lietuvos valstybė prisijungė Klaipėdą. 1923 m. Lietuvoje gyvenę buvę Rusijos laivyno karininkai Vladas Nagius-Nagevičius, Teodoras Daukantas, Antanas Michelevičius, inžinierius Viktoras Rėklaitis ir kt. įsteigė Lietuvos jūrininkų sąjungą. Ji įvairiomis priemonėmis skatino tuometę Lietuvos Vyriausybę ir verslininkus steigti laivyną, rengti jūrininkus, įkurti jūrininkų mokyklą.
1927 m. Lietuva įsigijo pirmąjį karo laivą – nuginkluotą vokiečių minų tralerį M-59, kuris vėliau buvo pavadintas „Prezidentas Smetona“. Laivas, priskirtas Vidaus reikalų ministerijai, atliko pakrančių apsaugos funkcijas: jūroje saugojo valstybės sieną, gaudė kontrabandininkus. Vėliau, įsigijus naujų patrulinių katerių, skirtų pakrančių apsaugai, 1932 m. laivas „Prezidentas Smetona“ buvo perkeltas į rezervą.
1935 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas mokomasis karo laivas „Prezidentas Smetona, o laivas grąžintas į rikiuotę.
1935 m. rugpjūčio 1 d. yra laikoma Lietuvos karinio laivyno įkūrimo data. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kapitonas Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – leitenantas Povilas Labanauskas, inžinieriumi mechaniku – Antanas Darginavičius, navigacijos karininku – Vytautas Kuisinas. Laivas atliko mokomąsias užduotis. Karinio laivyno plėtros planuose buvo numatyta įsigyti daugiau laivų – minininkų, minų tralerių, povandeninių laivų.
1939 m. kovo 22 d., Adolfo Hitlerio valdomai Vokietijai pagrasinus pulti visą šalį, Lietuva Klaipėdos kraštą perleido Vokietijai. Karo laivas „Prezidentas Smetona“, 6 pakrančių apsaugos kateriai, kaip ir kai kurie Lietuvos kariuomenės daliniai, pasitraukė iš Klaipėdos. Laivas „Prezidentas Smetona“ buvo nuplukdytas į Liepojos uostą, nes Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams, be to, tuo metu jame vyko uosto gilinimo darbai. Tik 1939 m. rugpjūčio 1 d. „Prezidentas Smetona“ grįžo į Lietuvą, į Šventosios uostą.
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, ir jau birželio 22 d. okupantų karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną Sovietų Sąjungos vėliavą. Laivo vadas kpt. ltn. P. Labanauskas ir kiti karininkai, nepakluso tokiam okupantų reikalavimui. Jie nuleido Lietuvos karinio laivyno vėliavą ir naktį jachta išplaukė į Vakarus. Tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvos karinis dalinys pasipriešino okupantams. Karo laivas „Prezidentas Smetona“, pervadintas „Pirmūnu“, vėliau okupantų pavadintas „Korall“, buvo perduotas sovietų Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Pasienio apsaugos Baltijos jūros II divizionui. Antrojo pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukė ant minos ir nuskendo Suomijos įlankoje. 2009 m. rugpjūčio mėn. Aegnos salos rajone (Suomijos įlanka) nuskendusio laivo liekanas aptiko KJP laivo N42 „Jotvingis“ ir Klaipėdos universiteto narai.
Naujai atgimusios Karinės jūrų pajėgos
1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir 1991 m. Lietuvos kariuomenę, pradėta svarstyti galimybė atkurti ir karinį laivyną. 1992 m. liepos 4 d. buvo pašventintos pirmosios atkuriamų KJP vėliavos ir įteiktos Pakrančių apsaugos rinktinės Atskirojo laivų diviziono laivų vadams. Pakrančių apsaugos rinktinės vadas tuo metu buvo Juozapas Algis Leišis. Pakrančių apsaugos rinktinės Atskirojo laivų diviziono sudėtyje tuo metu buvo gelbėjimo laivas „Vėtra“ (borto Nr. A41), hidrografinis kateris (borto Nr. 21) ir sargybinis kateris (borto Nr. 22).
1992 m. spalio 29 d. iš Rusijos nupirktos ir perimtos dvi lengvosios „Griša“ klasės fregatos: F11 „Žemaitis“ ir F12 „Aukštaitis“.
1992 lapkričio 13 d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu nuspręsta Atskirąjį laivų divizioną išvesti iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties ir jo bazėje įkurti KJP flotilę. Nuo tada laivynas tapo savarankišku Lietuvos kariuomenės daliniu. Jam priklausė 3 laivai ir 2 kateriai.
2004 m. kovo 29 d. Lietuva buvo priimta į NATO. Tai turėjo didelės įtakos ir įkurti KJP flotilę. Nuo tada laivynas tapo savarankišku Lietuvos kariuomenės daliniu. Lietuvos kariniai laivai pradėjo aktyviai dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose kariniuose mokymuose jūroje, šalies laivus pradėta skirti į NATO jūrinių pajėgų sudėtį. 2006 m. laivas M51 „Kuršis“ buvo pirmas laivas, priskirtas NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I-ajai grupei. Jis sėkmingai atliko savo misiją. 2014 m. antrąjį pusmetį Lietuvos KJP karininkui komandorui Giedriui Premeneckui buvo patikėta vadovauti NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I-ajai grupei iš šiai grupei priskirto štabo ir aprūpinimo laivo N42 „Jotvingis“. 2020 m. antrąjį pusmetį NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I-ajai grupei vadovavo kmdr. Audrius Venckūnas t. p. iš šiai grupei priskirto laivo N42 „Jotvingis“.
Tarpukariu sukurtos KJP tradicijos puoselėjamos ir šiandien. KJP gali didžiuotis pajėgiais karo laivais ir modernia technika, profesionaliais karo jūrininkais – jie žinių ir patirties sėmėsi studijuodami užsienyje ir dalyvaudami įvairiuose tarptautiniuose mokymuose.
