Lt En
logo
lt
en

Istorija

Istorinės ištakos

Svarbiausios Lietuvos karo aviacijos datos:

Sausio 2 d. - 1992 m. įkurta Aviacijos tarnyba. Lietuvos karo aviacijos atkūrimo ir Karinių oro pajėgų įkūrimo diena.
Kovo 12 d. - 1919 m. įkurta Aviacijos dalis ir Karo aviacijos mokykla. Lietuvos karo aviacijos įkūrimo diena.
Kovo 29 d. - 2004 m. NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse pradžia.
Balandžio 27 d. - 1992 m. pradėti koviniai oro erdvės stebėtojų budėjimai. Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos diena.
Gegužės 12 d. - 1994 m. įkurtas KOP Orkestras.
Birželio 12 d. - 1992 m. pakilo pirmasis lėktuvas, pažymėtas lietuviškais ženklais. Aviacijos bazės diena.
Liepos 17 d. - 1933 m. perskridę Atlanto vandenyną žuvo Darius ir Girėnas.
Rugsėjo 1 d. - 2000 m. įkurtas Oro gynybos batalionas. Oro gynybos bataliono diena.
Rugsėjo 22 d. - 1935 m. Atlanto vandenyną perskrido Feliksas Vaitkus.
Spalio 1 d. - 2004 m. veiklą pradėjo Ginkluotės ir technikos remonto depas. Ginkluotės ir technikos remonto depo diena.
Lapkričio 23 d. - Lietuvos kariuomenės diena.
Gruodžio 4 d. - Šv. Barboros, artileristų ir oro gynybininkų globėjos, diena.
Gruodžio 16 d. - 1919 m. įkurta Karo Aviacijos mokykla.

Lietuvos aviacijos kūrimas

1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys. Būrio vadu buvo paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius. Kovo 12 d. būrys perorganizuotas į kuopą ir tapo savarankiška Aviacijos dalimi. Būrio vadu buvo paskirtas karininkas inžinierius Petras Petronis. 1920 m. rugsėjo 22 d. suformuota pirmoji iki tol buvusi Oro eskadrilė. Jos vadu paskirtas ltn. Jurgis Dobkevičius. 1921 m. kovo 1 d. suformuota antroji eskadrilė. Jos vadu paskirtas ltn. V.Šenbergas. Birželio 29 d. Oro laivynui suteiktas naujas vardas - Aviacija. Tą dieną Karo aviacija surengė pirmąjį viešą pasirodymą Kauno aerodrome. Oro parade dalyvavo 22 lėktuvai, ant žemės išrikiuoti 36. 1922 m. liepos mėn. pradžioje išbandytas pirmasis lietuviškas sportinis lėktuvas Dobi I, sukonstruotas ltn. Jurgio Dobkevičiaus, kuris 1926 m. birželio 8 d. bandydamas lėktuvą Dobi III žuvo avarijoje būdamas vyr. ltn.

1924 m. kovo 11 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 38 patvirtinti karo lakūnų ir oro žvalgų ženklai ir nešiojimo taisyklės.

1932 m. rugsėjo 1 d. įsteigus Lietuvos karo aviacijos lakūnų ir žvalgų garbės ženklą "Plieno Sparnai". Pirmieji šiuo ženklu buvo apdovanoti plk. ltn. inž. A.Gustaitis, mjr. Leonardas Peseckas, mjr. Antanas Stašaitis, mjr. Vsevolodas Šenbergas, mjr. Vytautas Jablonskis ir mjr. Vincas Švitris.

1925 m. liepos 14 d. Kauno aerodrome vyr. ltn. Antanas Gustaitis išbandė ir savo suprojektuotą ir savo lėšomis Aviacijos parko dirbtuvėse pastatytą vienvietį sportinį lėktuvą su 30 AJ varikliu „ANBO-I". Paties konstruktoriaus valdomas lėktuvas gana greitai pakilo į orą, visus susirinkusius stebindamas viražais. Nutūpė labai mažai teriedėdamas žeme. „ANBO-I" buvo pastatytas tik vienas egzempliorius. Jis yra išlikęs iki šių dienų ir eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje. 1929 rugpjūčio mėn. pastatytas ir išbandytas mjr. Antano Gustaičio lavinimosi tipo lėktuvas ANBO-III, kuris karo aviacijos dirbtuvėse buvo pradėtas statyti serijomis.

1927 m. gegužės 1 d. karo aviacijos karininkų pastangomis Kaune įsteigtas Lietuvos Aeroklubas. Steigėjai - karo aviacijos lakūnai Steponas Darius, Antanas Mačiuika, Jonas Pyragius, Vytautas Jablonskis, Vladas Morkus, Leonardas Peseckas, Juozas Narakas, kuriuos parėmė gen. Silvestras Žukauskas, inž. Vytautas Lansbergis, gen. Juozas Bulota, gen. Vladas Nagevičius, plk. Stasys Pundzevičius, Jonas Vileišis, Bronius Blavesčiūnas, Jonas Vailokaitis. Pirmuoju aeroklubo pirmininku buvo išrinktas pirmasis Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas, o nuo 1928 m. prof. Zigmas Žemaitis, kuris pirmininkavo klubui iki jo likvidavimo. 1928 m. sausio 26 d. atliktas pirmasis Lietuvoje bandomasis šuolis parašiutu, kurį atliko aviacijos kpt. Vladas Morkus.

1931 rugpjūčio 1 d. Šiauliuose įsteigta Zoknių Karo aviacijos bazė, kurios viršininku paskirtas mjr. Leonardas Peseckas.

1933 m. liepos 15-17 d. Lietuvos karo aviacijos ats. kpt. Steponas Darius ir Amerikos lietuvis lak. Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanica“ (rekonstruotas Bellanca CH-300 "Pacemaker") perskrido Atlanto vandenyną. Per 37 val. 11 min. nuskridę tiesiąja 6411 km ir pasiekę antrąjį rezultatą pasaulyje transatlantine trasa pagal skridimo nuotolį ir ketvirtąjį pagal išbūtą ore laiką lakūnai liepos 17 d. žuvo tuometinėje Vokietijoje, Soldino miesto apylinkėse. 1934 m. birželio 25-liepos 19 d. atliktas 10 000 kilometrų ANBO- IV eskadrilės skrydis aplink Europą. Skrido plk. Antanas Gustaitis, kpt. Juozas Namikas, kpt. Jonas Liorentas, ltn. Romas Marcinkus, ltn. Jonas Mikėnas, mechanikas Kazys Rimkevičius. Skrydis, kaip ir planuota, buvo atliktas vienos minutės tikslumu - per 44 valandas 5 minutes.

1935 m. vasario 14 d. Prezidento aktu plk. Antanas Gustaitis paskirtas Karo aviacijos viršininku. Jam vadovaujant rugsėjo 2 d. Karo aviacija perorganizuota, suformuojant grupes pagal paskirtį. 1936 rugpjūčio 11 d. priimti Aviacijos dirbtuvėse pagaminti 5 mokomieji lėktuvai ANBO-51 (Nr. 80-84), kuriais pats plk. Antanas Gustaitis atliko bandomuosius skrydžius. 1937 m. rugsėjo 1-3 d. Lietuvos karo aviacijos naikintuvų D-501, ANBO-41 ir žvalgybos lėktuvų skrydis dalyvaujant plk. Antanui Gustaičiui, plk. ltn. Leonardui Peseckui, mjr. Ignui Šešplaukiui, kpt. Jonui Mikėnui, kpt. Juozui Nausėdai, kpt. Vytautui Varanavičiui, ltn. Jurgiui Draugeliui, ltn. Vaclovui Žukui, vrš. Juozui Jasiui-Jasevičiui, psk. Jonui Pyragiui ir psk. Baliui Dabušiui į Latviją. 1939 m. rugsėjo 5 d. atliktas pirmasis bandomasis brg. gen. Antano Gustaičio konstrukcijos lengvo bombonešio ANBO-VIII skrydis. Skrido pats konstruktorius.

1940 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos karo aviacijos viršininkas brg. gen. Antanas Gustaitis SSSR okupantų priverstinai skiriamas Lietuvos karo aviacijos likvidavimo komisijos pirmininku dalyvauti Lietuvos karo aviacijos likvidavime.