Naujienos

Spalio 31 d. baigėsi Lietuvos kariuomenės kartu su kitomis šalies institucijomis dvejus mėnesius vykdytos valstybės gynybos pratybos „Perkūno Griausmas 2025“. Nuo rugsėjo pradžios visų lygių karinėse vadavietėse buvo testuojamas realus valstybės gynybos planas, o šalies poligonuose, teritorinėje jūroje ir oro erdvėje iš viso manevravo per 17 tūkstančių Lietuvos ir sąjungininkų karių.

Pagrindinis dėmesys šiuo pratybų periodu buvo skirtas  Lietuvos gynybos plano testavimui, mokymų metu atlikti ginkluotos gynybos užduotis treniravosi Ginkluotųjų pajėgų vadavietė, Lietuvos kariuomenės ginkluotojų pajėgų vienetų ir institucijų vadavietės, kariniai vienetai ir kariai, taip pat karo komendantūros bei savivaldos institucijos. Mokymuose dalyvavo visų lygių sprendimų priėmėjai, pradedant Vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu, iki taktinio lygmens vadų ant žemės, prie mokymų prisijungė ir ministerijos, ir kitos šalies ginkluotosioms pajėgoms karo metu priklausančios institucijos.

„Lietuvos kariuomenės tikslas – turėti realiai veikiančią gynybos sistemą, todėl mūsų planus nuolat testuojame praktikoje Valstybės ginkluotos gynybos operacinio plano formate. Vasario mėnesį įvyko pratybos „Perkūno skydas“, kuriose dalyvavo visos ginkluotosios pajėgos ir Lietuvos policija. Gegužę vyko „Perkūno tvirtovė“, kur treniravosi Krašto apsaugos ministerija, vidaus reikalų sistemos institucijos ir sąjungininkai, rengdami jungtinį koordinacinį įsakymą pagal tą patį planą. O spalį vykęs „Perkūno griausmas“ buvo šių pratybų ciklo finalinis etapas – reali sąlyga pamatyti, kaip veikia mūsų valstybės gynybos planas, kai į jį įtraukiamos visos institucijos, savivalda, šauliai ir visuomenė. Tokiu būdu tikriname ne tik karinius vienetus, bet ir visos valstybės gebėjimą veikti vieningai. Tai įrodo — planas nėra dokumentas stalčiuje: tai gyvas, veikiantis mechanizmas, kurį prireikus galime aktyvuoti ir vykdyti.“,– sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras

Du mėnesius trukusi “Perkūno Griausmo” pratybų serija buvo užbaigta ne tik vadavietėse, bet ir laukuose: spalio 31 d. Generolo Silvestro Žukausko poligone pasibaigė Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados  „Žemaitija“ pratybos „Narsus Grifonas 2025“, kuriose treniravosi per 2500 karių su 400 karinės technikos vienetų iš Lietuvos, JAV ir Lenkijos. Per šiuos mokymus treniruotasi tobulinti karių gebėjimus veikti koordinuotai su sąjungininkais, planuojant ir vykdant gynybos operacijas, reaguojant į hibridines grėsmes bei veikiant dinamiškomis kovos sąlygomis. Daug dėmesio skirta vienetų sąveikai, vadovavimo ir valdymo procedūrų tobulinimui, taip pat naujos ginkluotės, įrangos ir sistemų testavimui bei integravimui. Pratybų metu buvo naudojami bepiločiai orlaiviai ir įvairios žvalgybinės informacijos rinkimo priemonės, artilerija ir oro parama.

Taip pat spalio 31 d. Vakarų Lietuvoje baigėsi Karinių jūrų pajėgų organizuotos pratybos „Audros smūgis 2025“. Dvi savaites trukusiose pratybose dalyvavo apie 800 profesinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo karių. Mokymų metu Karo laivų flotilė atliko apsaugos, gynybos bei išminavimo užduotis Baltijos jūroje, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba vykdė jūros taikinių ir objektų identifikavimą, Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių bataliono kariai buvo atsakingi už priekrantės zonos įtvirtinto ruožo gynybą ir Klaipėdos uosto apsaugą – tai vienas svarbiausių pratybų elementų, leidžiantis tobulinti gynybos taktiką ir pasirengimą veikti realiomis karo sąlygomis.

„Perkūno“ serijos pratybos Lietuvos kariuomenėje vykdomos siekiant sukoordinuoti Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų pajėgų, valstybės institucijų, savivaldos ir piliečių pastangas. Mobilizacija, karo prievolininkų šaukimas, karo komendantūrų įkūrimas, Strateginės vadavietės išskleidimas ir tūkstančius karių apjungiančios lauko taktinės pratybos orientuojamos į vieną tikslą – šalies mastu pasiruošti valstybės ginkluotai gynybai.

Lietuvos kariuomenės nuotraukos