Naujienos

1991-ųjų metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Tarnybos įkūrimas įteisino savanorių veiklą ir į valstybės gynimą oficialiai įtraukė visuomenę, kuri teisėtai galėjo ginti beatsikuriančią valstybę. Juridiškai legalizuotos jau veikiančios savanorių formuotės, pradėjusios kurtis 1990 metais. Savanorių pajėgoms buvo sudarytos prielaidos paskirti vadovybę, formuoti dalinius.

Savanorių tarnyba atsirado tada, kai Lietuvai buvo labai sunku, kai nebuvo galima prognozuoti valstybės ateities. Tuomet atsirado žmonės, kurie suprato, kad vienas svarbiausių atkurtos valstybės atributų - Lietuvos kariuomenė. Taip gimė Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba. 1991 metais jinai atliko nepaprastai svarbų vaidmenį saugant Aukščiausiąją Tarybą, stabilizuojant padėtį valstybėje, taip pat įrodant visam pasauliui, kad Lietuva jau turi savo ginkluotąsias pajėgas.

Dvidešimt trečiuosius gyvavimo metus pasitinkančios pajėgos ir šiandien yra reikšminga kariuomenės dalis. Savanoriai, tarnaudami gali realizuoti įvairius savo pomėgius, ne paslaptis, kad daugumai vyrų ir merginų smagu laisvalaikiu užsivilkti karinę uniformą, paimti į rankas ginklą ir dalyvauti pratybose. Tai yra tam tikros žmonių grupės galimybių realizavimas. Pačiame Savanorių pajėgų pavadinime slypi motyvacija, šiandien žmogus ateina į KASP pajėgas ne dėl to, kad turėtų kažkokį pragmatinį tikslą, o kad prisidėtų prie valstybės saugumo stiprinimo. KASP siekia, kad tai išlikų pagrindiniu motyvu.

Savanorių pajėgos visada buvo ta institucija, kuri apjungė visuomenę su kariuomene. Kariuomenė nėra uždara ar atskira, ji Lietuvos visuomenės dalis.

Valstybė, turėdama puikias ekspedicines ir stabilizacines pajėgas, negali jaustis saugi neturėdama visoje valstybėje išdėstytų aktyviojo rezervo pajėgų. Visoje valstybės teritorijoje turi būti dislokuotos pajėgos, kurios galėtų sėkmingai ginti teritoriją, likviduotų stichinių nelaimių, katastrofų ir teroristinių aktų padarinius. Šios pajėgos taip pat gali užtikrinti valstybės gynybą esant tiesioginei agresijai. Todėl KASP, kurios yra aktyvusis rezervas, taip pat viena iš Taikos meto užduočių Sausumos pajėgų elemento Operacinių pajėgų (TMU SPE OP) dalių, išlieka labai svarbios ir joms ateityje, tikimasi, bus skiriamas dar didesnis vaidmuo.

Žvelgiant į praeinančius metus, KASP netrūko iššūkių. Visose rinktinėse vyko štabų mokymai, kariai savanoriai dalyvavo kovinio rengimo pratybose, pasižymėjo tarptautinėse pratybose. Kandidatus teko kviesti į karius savanorių, bazinius karinius ir pakartotinius karinius mokymus bei į Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.

Šiuo metu KASP tarnauja virš keturių tūkstančių trijų šimtų karių savanorių, kurie yra rengiami Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, tarptautinėms operacijoms taip pat teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Kontaktinis asmuo: Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo civilių ir karių bendradarbiavimo karininkas vyr. ltn. Tomas Pakalniškis, mob. tel. 8 657 61271 e.paštas tomas.pakalniskis@mil.lt

Alfredo Pliadžio, vyr. srž. Eugenijaus Žygaičio ir KAM archyvo nuotraukos.