Spalio 16 d. Vilniuje vyko Europos Teritorinių pajėgų vadų bendradarbiavimo iniciatyvos (ETC-6) konferencija, kurioje daugiau kaip dvidešimt valstybių teritorinių ir rezervo pajėgų karinės vadovybės atstovai iš Čekijos, Danijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Airijos, Latvijos, Norvegijos, Lenkijos, Sakartvelo, Švedijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų keitėsi žiniomis apie teritorinės gynybos iššūkius bei aptarė naujausias aktualijas. Stebėtojų teisėmis dalyvavo Moldovos, Olandijos, Rumunijos ir Slovakijos. Susitikime dalyvaujantys Europos ir JAV teritorinių pajėgų vadai aptarė Baltijos šalių iššūkius Rusijos agresijos akivaizdoje, visuomenių atsparumą ir pasirengimą totalinei gynybai, taip pat buvo aptartas vieningas šalių deklaruojamų vertybių ir jas lydinčių sprendimų priėmimų suderinamumo būtinumas, laikantis vieningo požiūrio į Rusiją.
ETC-6 konferencijos pirmininkas Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Artūras Radvilas teigė, jog Teritorinės gynybos pajėgos yra sudėtinė visa apimančios valstybės gynybos dalis, integruojanti visą visuomenę ir kurianti atsparumą, kuris yra esminis faktorius ir lemia tai, kaip mes vykdome gynybos operacijas, saugodami savo teritoriją, vertybes ir sąjungininkus.
„Ši konferencija parodė, kad nepaisant skirtumų, turime vieningą platesnį požiūrį į kolektyvinę gynybą ir bendradarbiavimą. Tai labai svarbu, mes negalime ilsėtis, dar liko nuveikti daug darbų“, – teigė brg. gen. A. Radvilas.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Darius Vaicikauskas pabrėžė, jog Rusijos grėsmės fone Baltijos šalims reikalingas požiūrių ir suderintų veiksmų vientisumas siekiant įtvirtinti visuomenės valią priešintis.
„NATO ir ES blokai turi laikytis vieningos politikos dėl sankcijų. ETC iniciatyva, jungianti teritorinių ir rezervo pajėgų vadovybę, yra bendraminčių klubas, kuriame jau šeštus metus iš eilės keičiamasi idėjomis, nuomonėmis ir pavyzdžiais apie įstatyminę bazę, karinio rengimo metodus, užduotis. Konferencijoje kalbėjomės apie jaunų karių pritraukimą, išlaikymą ir motyvaciją skirtingose šalyse, nes mūsų teritorinių pajėgų tikslinė auditorija visose šalyse panaši“, – sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. D. Vaicikauskas.
Konferencijos pradžia startavo generolo majoro Brian Nissen, Šiaurės Rytų daugianacionalinio korpuso vado pavaduotojo pranešimu, kuris buvo skirtas Baltijos teritorinės gynybos pajėgų gyvybiškai svarbiam vaidmeniui regione, Baltijos jūrai tapus NATO „vidiniu ežeru“. Generolas pabrėžė jog veiksmingo atgrasymo vaidmuo, užtikrinant taiką Europos Šiaurės rytuose, neįmanomas be teritorinių pajėgų, tačiau svarbu jau šiandien užtikrinti jog šios rūšies pajėgos būtų integruotos į nacionalines bei tarptautines reguliariųjų pajėgų pratybas. Gen. mjr. B. Nissen, taip pat kalbėjo apie Šiaurės šalių teritorinių pajėgų sąveiką ir rengimąsi bendroms operacijoms.
Su Lietuvos visuomenės struktūromis, kurios karo atveju padėtų kariuomenei, auditoriją supažindino dr. Deividas Šlekys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas. Lektorius kvietė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos teritorinės pajėgas sukurti savitą ir bendrą karinį mąstymą, būtiną nūdienos geopolitinėje situacijoje.
Puskarininkių korpuso sindikate buvo gilinamasi į „Z kartos“ jaunuolių pritraukimo ir išlaikymo karinėje tarnyboje iššūkius. Po kelerių metų Z karta sudarys apie 25 proc. dirbančios visuomenės dalies. Turime suvokti, kad jie kiek kitokie nei šiuo metu dominuojanti ir vadovaujanti X karta. Be daugybės Z kartos privalumų, stebimi ir trūkumai, grėsmės. Šie žmonės yra „socialiai vieniši“– ketvirtį paros praleidžia socialiniuose tinkluose, 25 proc. jų susiduria su psichologinėmis problemomis, kas antro fizinė forma neatitinka kariuomenės keliamų standartų. Sindikato moderatorius Lietuvos kariuomenės vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. Darius Masiulis apibendrino, jog Z karta meta kariuomenei iššūkį į kurį turime reaguoti, rengti naujoviškas programas, kuriose atsispindėtų inovatyvus ir šiuolaikiškas požiūris į personalo vadybą.
Konferencijoje buvo aptarta Lietuvos patirtis kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, aptarta šių grėsmių kilmė, motyvai ir taktika bei Rusijos naudojamos technologijos bei metodai skleidžiant žalingą įtaką Baltijos šalyse. Pranešimus šiomis temomis skaitė hibridinių grėsmių ekspertas pulkininkas leitenantas Darius Barčius ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
„Kremliaus tikslai Lietuvoje nesikeičia, Putino aplinka į Lietuvą žvelgia kaip į istoriškai Rusijai priklausančias teritorijas, kurios buvo neleistinai prarastos. Kremliaus užmojai Lietuvoje yra kelti vidinį chaosą ir išlaikyti įtaką. Tam Rusija naudoja įvairius įrankius – energetikos sektorių, verslą, visuomenės marginalus. Rusija visais šiais įrankiais stengiasi susilpninti Lietuvos valstybę, institucijas ir verslą“, – sakė M. Laurinavičius.
Konferencijos tikslas – skatinti šalių dalyvių dialogą teritorinės gynybos klausimais, siekti bendro europinio požiūrio tarp giminingų pajėgų vadų, kalbėtis apie to regiono, kuriame ETC organizuojama, teritorinių pajėgų aktualijas, rasti bendrų sąlyčio taškų visoms NATO ir ES šalių kariuomenių teritorinėms pajėgoms. Sekančiais metais ETC-7 konferencija bus organizuojama Prancūzijoje.
KASP informacija
Gr. Michail Lysenko nuotraukos
