Lt En
logo
lt
en

Naujienos

Gausiausiai bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyvavo jaunieji šauliai, kariūnai ir Puskarininkių mokyklos atstovai

Gausiausiai bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyvavo jaunieji šauliai, kariūnai ir...

Sausio 9 d. Vilniuje vyko tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu" žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams atminti.

 

Devynioliktą kartą organizuojamame bėgime tradiciškai dalyvavo ir atstovai iš įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių – iš viso beveik 480 karių.


Devynių kilometrų bėgimo trasa nusidriekė Kuosų, Jūratės, L. Sapiegos, Antakalnio, Šeimyniškių gatvėmis, Konstitucijos prospektu, Narbuto gatve, Laisvės prospektu, L. Asanavičiūtės, A. Kavoliuko, Sausio 13-osios gatvėmis. Finišas – prie Memorialinės sienos šalia televizijos bokšto.


Pagarbos bėgimas nėra varžybos, kuriose siekiama išaiškinti nugalėtojus ir prizininkus. Į jį bėgimo organizatoriai siekia pritraukti kuo gausesnį šalies ir užsienio atstovų būrį ir taip drauge nusilenkti žuvusių Lietuvos didvyrių atminimui.


Šiemet bėgime dalyvavo per du tūkstančius bėgikų. Gausiausia – Lietuvos Šaulių sąjungos grupė, kurią sudarė daugiau nei 800 dalyvių, antri – Lietuvos karo akademijos kariūnai, treti – Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos atstovai.


Tarptautinį pagarbos bėgimą organizuoja Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene ir Vilniaus miesto Kūno kultūros ir sporto skyriumi. Rėmėjai – AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras", Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos asociacija „Sportas visiems".


Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu" pirmą kartą buvo surengtas 1992 metais ir vyksta kasmet. Šia gražia tradicija pagerbiamas Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus atminimas.

 

 

A. Pliadžio (KAM) nuotr.