Naujienos

Spalio 18 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras 100 dienų spaudos konferencijoje pristatė savo įžvalgas, artimiausius planus ir kariuomenės viziją. Renginio metu kariuomenės vadas pasisakė apie kariuomenės pasirengimą šalies gynybai, pajėgumų vystymą, Ukrainos pamokas, grėsmes ir kitus klausimus.

Kariuomenės vadas pasidžiaugė šiais metais pasiektu gynybos biudžeto finansavimu, kuris siekia 3,2% nuo BVP, tačiau pabrėžė, kad norint išlaikyti dabartinį vystymo tempą būtina išlaikyti ir dabartinį finansavimą, o norint pagreitinti pajėgumų plėtros procesus, įsigyti papildomas priemones, užpildyti sandėlius bei užtikrinti kokybišką karinį rengimą - krašto apsaugai galėtų būti skiriama ir daugiau, 4 – 5 % nuo BVP. Anot generolo, kariuomenė turi paruoštą poreikių, kuriuos būtų galima įgyvendinti gavus didesnį finansavimą, negu šiuo metu yra numatyta, sąrašą.

Kalbėdamas apie Lietuvos gynybos simuliaciją vadas pabrėžė, kad jos metu išsakyta pozicija yra tikrai naudinga ir verta iš jos pasiimti tam tikras pamokas. Pavyzdžiui, oro gynybos vystymas jau dabar yra paankstintas nuo buvusių planų, taip pat ir pagrindinio sausumos kovos elemento – dizivijos vystymas yra įgavęs reikšmingą pagreitį. Visgi visą tai riboja finansai ir laikas, kadangi tiek Europos, tiek ir likusio Pasaulio pramonė dirba didesniais pajėgumais, tačiau nėra tokia greita, kokios Lietuvos kariuomenei reikėtų.

Vadas neabejoja, kad Lietuvos saugumas stipriai priklauso ir nuo karo Ukrainoje eigos, todėl Lietuvos kariuomenė palaiko tai, jog dalis produkcijos išvyksta ten, kur jos reikia jau šiandien. Visgi, remdami Ukrainą, pasak generolo Raimundo Vaikšnoro, turime ruoštis ir savo gynybai, todėl vystome nacionalinius pajėgumus.

Aptardamas pėstininkų kovos mašinas vadas paminėjo, kad Lietuvos teritorija, panašiai kaip ir matoma dabar Ukrainoje, ypatingai ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį ratinėmis transporto priemonėmis yra beveik nepravažiuojama, todėl net ir atsižvelgiant į istorines patirtis yra visiškai logiška vystyti mechanizuotus padalinius, kurių pagrindą sudarytų vikšrinės pėstininkų kovos mašinos.

„Baltijos gynybos linija yra suderinta politiniame lygmenyje, o karinis derinimas jau vyksta. Šį mėnesį vyksiančiame trijų Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikime kaip tik aptarsime šį klausimą, tačiau apkasų niekas nei Latvijoje, nei Estijoje nei Lenkijoje dar nerausia. Istoriškai žinomos vietos, per kurias priešo pajėgos praeina, todėl prie jų kaupiamos kontrmobilumo priemonės, įsigyjamos minos“, – teigė Lietuvos kariuomenės vadas.