Kiekvienam kariui ar civilinės saugos specialistui puikiai žinoma santrumpa CBRB. Pastaruoju metu apie tai daug kalbama ir viešojoje erdvėje bei žiniasklaidoje. Tačiau nepaisant to, greičiausiai, retam su civiline sauga ar karyba nieko bendra neturinčiajam pavyktų šią santrumpą iššifruoti. Nedaugelis, ko gero, žinotų ir tai, kad Lietuvos kariuomenėje yra ir CBRB būrys. Taigi, ką reiškia šios paslaptingos keturios raidės, kuo užsiima šios srities specialistai ir kodėl būrio karių pratybos retai organizuojamos civilinėje aplinkoje?
CBRB – tai cheminė, biologinė, radiologinė ir branduolinė sauga. Siekiant ją sustiprinti dar prieš keturiolika metų Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalione buvo suformuotas CBRB būrys. Šio būrio kariai, nors visuomenės dėmesio susilaukia gerokai rečiau nei, tarkim, išminuotojai, dirba nė kiek ne mažiau pavojingą darbą. Pasak CBRB būrio vado pavaduotojo vyr. srž. Ramūno Ruočkaus: „Mūsų darbe akcentuojamas tikslumas, kruopštumas, neskubėjimas, nes mažiausia klaida ir − kario gali tiesiog nelikti. Paprasta, mažiausia klaidelė realybėje kainuotų gyvybę, nes nuodingų medžiagų, ypač kovinių, gyvybei atimti pakanka labai mažai“. Tad kariai yra aprūpinti patikimomis individualios apsaugos priemonėmis, turi modernią įrangą bei vieninteliai iš Baltijos šalių kariuomenių dirba su daugiafunkciu švarinimo konteineriu DECONTEIN 3000GDS, skirtu pavojingoms medžiagoms šalinti.
Taip pat itin didelis dėmesys skiriamas CBRB specialistų mokymams ir įvairaus lygio pratyboms, orientuojantis į pagrindines būrio veiklos sritis: cheminę, radiacinę, biologinę žvalgybą, objektų švarinimą (pavojingų medžiagų likvidavimą) bei mėginių ėmimą. Tačiau net ir pratyboms didelę reikšmę turi sezoniškumas. Šaltuoju metų sezonu daugybė valandų skiriama teorijai, prietaisų, įrangos naudojimo, CBRB žvalgybos įgūdžių lavinimui ir, žinoma, fiziniam rengimui. „Mes gal už kitų profesijų karius mažiau lakstom, šliaužiojam, kariaujam, bet fiziškai taip pat turime būti labai gerai pasiruošę, nes visas mūsų darbas su dujokauke, su apsauginiu kostiumu. Tam reikia ištvermės“, − karių fizinio pasirengimo svarbą akcentuoja CBRB būrio vado pavaduotojas.
Šiltuoju metų sezonu pereinama prie praktikos, švarinimo procedūrų, o organizuojant pratybas stengiamasi parinkti ar sukurti tokią aplinką, kokioje tektų dirbti ir realiomis sąlygomis, kadangi realistiška aplinka kariams padeda geriau įsijausti į situaciją, labiau susikaupti ir tiksliau atlikti veiksmus. Tam idealiai tinka natūrali civilinė aplinka – tokia, kokioje gyvena kiekvienas iš mūsų. Kaip tik šią savaitę CBRB būrio kariai turėjo išskirtinę galimybę treniruotis Kauno tvirtovės V forte, Babėnų karjero (Kėdainių r.) pakrantėse ir net „evakuoto“ iš galimai cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos gyventojo sodo namelyje. Šių pratybų metu buvo tobulinami cheminės bei radiacinės žvalgybos, mėginių paėmimo, ženklinimo bei transportavimo, laikantis nustatytų procedūrų, įgūdžiai, ir kiekvienoje pratybų vietoje imituojamos skirtingos sąlygos – taikos metas, terorizmo grėsmė panaudojant cheminį ginklą, jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai.
Pagrindinis tokių mokymų tikslas, pasak vyr. srž. Ramūno Ruočkaus, saugiai ir laikantis visų procedūrų paimtas mėginys. „Atlikus žvalgybą bei įvertinus situaciją imami svarbiausią reikšmę turintys įvairių rūšių mėginiai ir siunčiami į laboratoriją patvirtinti. Pagrindinis mūsų tikslas − identifikuoti vietą, kurioje kažkas yra įtartina, ją pažymėti, užtikrinti, kad į užterštą teritoriją niekas nepatektų.“ – karių darbo specifika dalinasi CBRB būrio vado pavaduotojas vyr. srž. Ramūnas Ruočkus ir priduria, kad tinkamų vietų, kuriose būtų galima saugiai įrengti pavojingomis medžiagomis užterštų objektų imitacijas, civilinėje aplinkoje nėra daug. Lietuvoje kol kas tam nėra pritaikyta ir karinė infrastruktūra, todėl dažniausiai bendradarbiaujama su Kauno tvirtovės fortais. Taip pat vertinama kiekviena galimybė dalyvauti užsienio šalių pratybose ir treniruotis kartu su NATO šalių CBRB specialistais, nes kitose šalyse jau yra itin tikroviškai įrengtų „pavojingomis medžiagomis užterštų“ patalpų, apleistų „cheminio ginklo gamybos“ laboratorijų, „radiacinių atliekų“ saugyklų.
Lietuvoje įvykus bet kokio pobūdžio CBRB incidentui, pavojingų medžiagų ir jų poveikio neutralizavimo procedūrose – nuo gyventojų informavimo, perkėlimo iki užterštų teritorijų švarinimo – dalyvautų daugiau nei dvi dešimtys institucijų. Lietuvos kariuomenės įsitraukimas į jas apibrėžtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnyje „Kariuomenės pagalbos teikimo civilinei administracijai atvejai ir sąlygos“. Tad nors Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono CBRB būrio veikla labiau orientuota į karinės technikos bei personalo nuo radiacinės, biologinės ir cheminės grėsmės apsaugą, kariuomenės specialistai yra pasirengę padėti ir už tai atsakingoms civilinėms institucijoms.
