Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praneša apie nuosekliai augantį klaidinančios ir melagingos informacijos srautą. Lapkričio 1 – 30 d. Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso identifikuoti 487 unikalūs atvejai, turėję neigiamos informacinės veiklos bruožų. Tai ženkliai daugiau, nei rugsėjo ir spalio mėn., per kuriuos užfiksuota atitinkamai – 405 ir 430 atvejų.
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir turinį, pagrindiniais taikiniais lapkritį buvo Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos režimo dirbtinai sukeltos nelegalios migracijos šalies pasienyje, Lietuvos užsienio politika dėl Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo bei įtampos dvišaliuose santykiuose su Kinija ir NATO dėl Aljanso ir Rusijos konfrontacijos Juodosios jūros regione bei tariamos konfrontacijos Baltarusijos pasienyje.
Per lapkritį Lietuvos kariuomenės analitikai fiksavo beveik 200 atvejų vien tik nelegalios migracijos tema. Ši tema ypač aktualizuota lapkričio 8 d., kuomet įvyko Baltarusijos režimo organizuotas Lenkijos sienos šturmas pasinaudojant migrantais ir po jo sekęs Lietuvos sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija. Priešiškuose šaltiniuose Vakarų valstybės (ES ir NATO) buvo kaltinamos dėl jų vykdomos ilgametės politikos Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos atžvilgiu, kuri neva išprovokavo dabartinę migracijos krizę Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Melagingai teigta, jog Lenkija prieš nelegalius migrantus naudoja „fašistinius metodus“ ir atlieka „tradicinį profesionalaus provokatoriaus ir kurstytojo vaidmenį“.
Priešiškuose informaciniuose šaltiniuose taip pat siekta nubrėžti nelegalių migrantų krizės ir karinio konflikto paraleles. Eskaluotas naratyvas, neva prisidengiant nelegalių migrantų krize Lietuva yra militarizuojama, o nelegali migracija gali tapti pretekstu kur kas radikalesnei konfrontacijai Rytų Europoje, kuri apimtų ir NATO įsitraukimą į konfliktą.
Nuo lapkričio 22 d. aktyviai eskaluotas ir žiauraus elgesio su nelegaliais migrantais naratyvas. Buvo aiškinama, kad Baltarusijos – Lenkijos pasienyje susikaupę migrantai neva yra tapę Vakarų sukurtos padėties įkaitais, o patys Vakarai pamiršo deklaruojamas žmogaus teises. Buvo formuojamas melagingas Baltarusijos įvaizdis kaip šalies, besiimančios konkrečių veiksmų padėti migrantams. Tuo tarpu teigta, jog Lietuva ir Lenkija, „bandydamos išsaugoti veidą“, kuria „klastotes po klastotės“ – migrantai yra verčiami meluoti ir elgtis priešingai nei iš tiesų galvoja. Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasieniečiai, esą, slapta naudoja terorą prieš nelegalus: jiems kirtus sieną, jie sumušami, atimami jų pinigai, dokumentai, o vėliau išstumiami į Baltarusiją. Buvo platinami Baltarusijos tarnybų pranešimai apie pasienyje rastus mirusių migrantų kūnus, kurie tariamai buvo išmesti iš Lietuvos teritorijos.
Lapkričio mėn. taip pat pastebėtas ryškus Kinijos komunikacijos suaktyvėjimas Lietuvos atžvilgiu. Tam esminės įtakos turėjo spalio pabaigoje vykęs Taivano verslo delegacijos vizitas į Lietuvą, Taivano atstovybės Lietuvoje atidarymas ir Seimo parlamentinės delegacijos vizitas į Taivaną, kuomet jos dalyviai susitiko su Taivano Prezidente. Kinijos režimo komunikacijoje Lietuvos atžvilgiu dominavo teiginiai, kuriais mūsų valstybė kaltinta pažeidusi vienos Kinijos principą. Teigta, kad Lietuva yra nepatikima užsienio partnerė, kuri kelia grėsmę Kinijos suverenumui bei tarptautiniam pripažinimui, o jos vykdoma užsienio politika yra priklausoma nuo JAV.
Kinija taip pat aktyviai išnaudojo ir Baltarusijos vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą bei šios šalies režimo skleidžiamus melagingus naratyvus mūsų valstybės atžvilgiu. Buvo teigiama, kad Lietuva yra žmogaus teises pažeidinėjanti valstybė, taikanti smurtą prieš moteris ir vaikus, savo veiksmais pažeidžianti tarptautinės teisės normas.
Lapkričio mėn. tradiciškai priešiškuose informaciniuose šaltiniuose eskaluota ir NATO tema kaip viena iš migracijos krizės sudedamųjų dalių. Melagingai teigta, jog dėl „Vakarų sukeltos migracijos krizės“ susidarė sunki karinė – politinė situacija, todėl šių ir kitų metų Baltarusijos kariuomenės rengimo planai buvo pakoreguoti. Esą, Baltarusija buvo priversta reaguoti į karinės veiklos suaktyvėjimą prie jos sienų dėl aplink šią valstybę formuojamo nedraugiškų valstybių apsupties. Savo ruožtu, dėl siekių kurti naujas karinio laivyno bazes Juodosios jūros pakrantėje NATO taip pat apkaltinta priešiškų, plataus užmojo, strateginių bei atvirų karo veiksmų planavimu prieš Rusiją.
