Naujienos

Vasario 8 d. Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai su Lietuvos pramoninkais aptarė problemas, su kuriomis susiduria kariai savanoriai derindami karinę tarnybą su pagrindiniu darbu civilinėse įmonėse ar įstaigose.

Susitikime buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos teisinė bazė nepakankamai reglamentuoja savanorių karo tarnybos ir civilių veiklos derinimo santykius, nėra iki galo sureguliuotas teisinių normų taikymas praktikoje.

Taip pat sutarta palaikyti nuolatinius kariuomenės ir pramoninkų ryšius ir konsultuotis dėl teisinės bazės pataisų, kad šios patenkintų ir karių savanorių ir darbdavių interesus. Susitikime pabrėžta, kad svarstant karių savanorių ir darbdavių interesų derinimo klausimus, turėtų būti įtrauktos ir kitos valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.

Pripažindami, kad būtina labiau informuoti darbdavius apie savanorių karo tarnybą, susitikimo dalyviai taip pat sutarė organizuoti kariuomenės ir Pramonininkų konfederacijos atstovų regioniniuose susitikimus ir bendrus šviečiamuosius renginius.

Kadangi savanorių karo tarnyba yra nenuolatinė (neetatinė), dauguma karių savanorių turi civilines profesijas, dirba įvairiose civilinėse įmonėse, įstaigose ar organizacijose, verčiasi individualia veikla, studijuoja ir pan. Tačiau neretai darbdavių interesai ir nepakankamai sureguliuota teisinė bazė tampa kliūtimi savanorių tarnybą derinant su civiline karjera.

„Valstybės gynyba yra Lietuvos konstitucijos kiekvienam Lietuvos piliečiui garantuojama teisė ir pareiga. Kad šis principas nebūtų formalumas, prie jo įgyvendinimo turėtų prisidėti ne tik tarnybą kariuomenėje pasirinkę jaunuoliai, bet ir visi Lietuvos piliečiai, tarp jų ir darbdaviai, sudarydami sąlygas savo darbuotojams atlikti pilietinę pareigą. Manau, kad šiandien atsakingas verslas neatsiejamas nuo atsakingo požiūrio į valstybę ir jos gynybą“, – sakė susitikime dalyvavęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Vaidotas Malinionis.

Karys savanoris privalo vidutiniškai apie 20–30 dienų per metus arba 2–3 dienas per mėnesį dalyvauti kariniuose mokymuose, pratybose ar kursuose. Mokymai savanoriams dažniausiai vyksta savaitgaliais, bet neretai ir darbo dienomis. Nors įstatymai darbdavį įpareigoja sudaryti darbuotojui sąlygas dalyvauti tokiose mokymuose, realiai daugeliui savanorių ši teisė yra suvaržoma.

Pasak Krašto apsaugos savanori pajėgų atstovų, nereti atvejai, kai darbdavys kariui savanoriui siūlo rinktis tarnybą arba darbą. Praėjusiais 2010 metais apie 400 karių arba maždaug apie 10 proc. karių savanorių anksčiau sutartyje numatyto laiko nutraukė tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose dėl to, kad negalėjo karinės tarnybos suderinti su pagrindiniu darbu civilinėse įmonėse ar įstaigose.

Daugiausia karių savanorių, daugiau nei 1000, dirba vidutinėse ir stambiose įmonėse, apie 1000 savanorių dirba smulkiose įmonėse.

Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja apie puspenkto tūkstančio karių savanorių.

Iš karių savanorių formuojamas aktyvusis rezervas, kuris rengiamas užtikrinti krašto gynybą, taip pat dalyvauti tarptautinėse operacijose, teikti pagalbą civilinei valdžiai krizių atvejais, suteikti priimančiosios šalies paramą sąjungininkų pajėgoms, jei jos būtų dislokuojamos dalyvauti operacijose Lietuvos teritorijoje.

Nuotrauka – Eugeniajus Žygaičio