„Čia susitikus ir laikas greičiau praeina besidarbuojant, besišnekant, o kai dar organizatoriai perduoda kokių žinių iš Afganistano, tai atrodo, kad ir mūsų vyrai yra arčiau", - džiaugėsi į misijoje Afganistane tarnaujančių Lietuvos karių artimųjų susitikimą Alytuje ketvirtadienio vakarą atėjusios žmonos, draugės ir mamos.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos pirmosios rinktinės štabe kartą per mėnesį susirinkę karių artimieji mokosi įvairių rankdarbių, klausosi paskaitų apie sveiką gyvenseną, nuoširdžiai pasišnekučiuoja prie puodelio arbatos labiausiai rūpimais klausimais.
Visas šias moteris vienija viena tema - misijoje Afganistane tarnaujantys artimieji. Todėl ir kalbos čia įprastos - apie oro sąlygas Afganistano Goro provincijoje, apie karių užduotis ir laisvalaikį bei kitas misijos aktualijas. „Su vyrais pasikalbame telefonu ar per internetą, lyg visą informaciją žinome, tačiau smagu, kai šiuose artimųjų susitikimuose dar kažką praneša kariuomenės atstovai. Ir su kitomis moterimis smagu pasikalbėti", - pasakojo draugą į misiją išlydėjusi Virginija.
„Šį kartą susitikimas buvo savaitei nukeltas, tai labai jo laukėme, mums visada labai gera čia susitikti. Kai kurios mūsų nedirba, nuolat būna namuose, nes augina vaikučius, todėl šie susitikimai mums yra proga prasiblaškyti. Tada ir laikas greičiau eina. O dar ir rankdarbių visokių išmokstame", - atviravo dviejų vaikų mama Rasa Kalvinskienė.
Per susitikimą ketvirtadienio vakarą Alytuje moterys ir jų atsivesti kiek ūgtelėję vaikai mokėsi gaminti aplikacijas ir papuošalus iš veltos vilnos. Karinio dalinio štabe prie stalų susėdusiems rankdarbių seminaro dalyviams organizatorės išdalino kuokštus įvairiaspalvės vilnos, darbo priemones ir netrukus visi dviem valandom paniro į kūrybinius darbus. Jau čia kalbos sukosi tik apie tai, kokias spalvas geriau pasirinkti ar kaip teisingai sukirpti žiedlapius sagėms. Seminarą vedusi ponia Jūratė vos spėjo skubėti nuo vienos moters prie kitos rodydama, kaip teisingai formuoti gėles. Po kruopštaus darbo stalus ir seminaro dalyvių rankas nusėjo įvairiausių spalvų ir formų vilnoniai žiedai.
Kūrybiniam seminarui pasibaigus niekas dar neskuba namo - tuo metu, kai mamos gėrė arbatą ir kalbėjosi, vaikai, bėginėdami prie vaišių stalo, į kišenes paslapčia dėjosi saldainius - juk reikia pasirūpinti skanumynų atsargomis ir kitai dienai.
Karių žmonos ir draugės prisiminė, kad jau praėjo pusė vyrų misijos Afganistane laiko. Dar liko trys mėnesiai. „Kai kas pasako, atrodo: va, trys mėnesiai - tai labai daug, bet man laikas gan greitai eina. Užsisuku tarp darbo, namų ir nepastebiu", - sako Virginija. Čia pat sėdinti jos draugo mama, paklausta, ar labai pasiilgo sūnaus, ranka braukia ašaras ir teprataria: „Be žodžių". Prieš kelias minutes moteris su užsidegimu pasakojo apie tai, kad jos sūnus tiesiog „serga" kariuomene. Karys savanoris išvykęs jau į trečią misiją - prieš tai du kartus tarnavo Balkanuose. „Kariuomenė - sūnaus silpnybė. Jis nekantraudamas laukia išvykimų į misijas, o sugrįžęs pasakoja, kaip jam ten misijose buvo įdomu, ką matė", - sakė Danutė Abeciūnienė, pridurdama, kad kai sūnaus nėra, smagiai laiką praleidžia karių artimųjų renginiuose.
Į misiją Afganistane išvykusių karių žmonos ir pačios susiorganizuoja susitikimų. „Mes čia jau susidraugavome, tai su kai kuriomis merginomis susitinkame ir tarp šių renginių. Vieną kartą susirenkame pas vieną namuose, kitą kartą - pas kitą", - pasakojo Irma Selimavičienė.
Lietuvos kariuomenėje tradicija organizuoti susitikimus į misijas Afganistane išvykusių karių artimiesiems gimė 2006 metais kai į Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupę (PAG) išvyko trečioji Lietuvos karių pamaina. Šiuo metu PAG tarnauja jau dešimtoji Lietuvos karių pamaina, suformuota Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės pagrindu. Karių artimųjų susitikimai rengiami tuose miestuose, kuriuose gyvena į misijas išvykusių karių šeimos. Šiuo metu jie kiekvieną mėnesį vyksta Vilniuje, Kaune ir Alytuje.
Karių artimųjų renginius jau trečius metus organizuojanti Milda Pakėnaitė sako visada su džiaugsmu važiuojanti į susitikimus: „Karių žmonos labai smalsios, nori išmokti naujų dalykų. Suprantu, kad joms tokių susitikimų labai reikia, kadangi vyrams išvykus į misiją, pusei metų lieka vienos su vaikais. Be to, niekas jų laukimo taip gerai nesupras, kaip kitos karių žmonos ir motinos".
Jungtinio štabo atstovė spaudai Kristina Chlynova.
K. Chlynovos nuotr.
