Lapkričio pradžioje – Visų Šventųjų dienos bei Vėlinių laikotarpiu – Lietuvos kariuomenės įvairių pajėgų, dalinių kariai ir darbuotojai, kaip ir kiekvienais metais, lanko Nepriklausomybės kovų dalyvių, Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karių, karininkų ir generolų bei Karo po karo dalyvių, partizanų ir jų rėmėjų, bei atkurtosios Lietuvos kariuomenės žuvusiųjų bei mirusiųjų karių kapus.
Rasų kapinėse atiduodama pagarba 1863-1864 m. sukilimo vadams ir dalyviams bei prie nežinomo kario kapo, gėlės padedamos ir Panerių memoriale ant kapo, kuriame ilsisi Vietinės rinktinės kariai.
Pagerbdami karių atminimą kapuose LK įgulų ir dalinių atstovai sutvarko apleistus karių kapus, karių amžinojo poilsio ar jų atminimo vietose (jei kapas nėra žinomas) uždega atminties žvakutę bei antkapį apjuosia Lietuvos vėliavos spalvų juostele. Mirusiems Lietuvos generolams pagerbti padedami vainikai su Lietuvos kariuomenės vado juosta.
Spalio 30 d. Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras ir pajėgų štabo kariai Jagėlonių kapinėse (Elektrėnų sav.) pagerbė 1919 m. liepos 15 d. kautynėse žuvusius Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorius – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko eil. Kazį Bartkų ir gr. Aleksandrą Vasiliauską.
Artėjant mirusiųjų pagerbimo dienai Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadovybė ir brigados batalionų kariai lankė nepriklausomybės kovų ir laisvės gynėjų kapus bei jų atminimo vietas. Brigados vadas plk. Nerijus Stankevičius brigados karių vardu gėles padėjo ir uždegė atminimo žvakutes Lietuvos partizanų memoriale Kryžkalnyje bei prie paminklo 1918 - 1991 metų Žemaitijos kariams savanoriams Palangoje.
Atminimo žvakutės sužibo Radviliškyje prie Laisvės kovose 1944-1953 partizaninio karo metais, žuvusių karių, prie pirmojo Dragūnų bataliono vado ir jo įkūrėjo plk. ltn. Rimanto Baltušio kapo. Šiais metais liepos 20 d. buvo minimos 20-osios jo mirties metinės. Žvakutės sužibo ir prie Artilerijos bataliono krikštatėvio brg. gen. Motiejaus Pečiulionio – „Perkūno dieduko“ – kapo Panemunės kapinėse (Kaune m.). Gėlėmis pasipuošė Kęstučio apygardos partizano Leono Laurinsko-Liūto kapas. Šis laisvės kovotojas nuo 1994 iki 1998 metų tarnavo Tauragės 3-ojo dragūnų pulko ,,Geležinis Vilkas" motorizuotajame pėstininkų batalione (dabar – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas).
Karo policijos kariai aplankė žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę karių kapus Užulėnio kapinaitėse (Ukmergės r.), kuriose prižiūrimi Lietuvos savanorio Romo Krūmino ir karo lakūno Kazio Smetonos kapai, ir Lėbartų kapinaitėse (Klaipėdos r.) palaidoto karo policininko Vinco Kubertavičiaus kapą.
V. Kubertavičius – vienas iš Lietuvos karo pilicijos pirmtakų, kuris tarnavo Karo policijos mokykloje. Eidamas sargybą Prezidentūroje, buvo 1940-ųjų metų birželio 14–15 d. gyvas liudininkas. Šis drąsus karys 2019 metais atšventęs savo 100-ąjį jubiliejų ir gyvai perdavęs prisiminimus dabarties karo policininkams, neužilgo po 100-ojo jubiliejaus iškeliavo Anapilin. Karo policininkai puoselėja šio šviesaus žmogaus atminimą ir lanko jo kapą.
Spalio 28 d. Karinių jūrų pajėgų (KJP) atstovai lankėsi Klaipėdos m. Joniškės kapinių kolumbariume, kur palaidotas pirmasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės (1992 m. atkuriamų karinių jūrų pajėgų) vadas dim. jūrų kpt. Juozapas Algis, miręs 2018 m.
KJP yra svarbios Lėbartų kapinės (Klaipėdos r.), nes jose ilsisi buvęs KJP štabo viršininkas, vėliau Karo laivų flotilės vadas kmdr. Artūras Stankaitis (miręs 2011 m.), buvęs KJP štabo personalo skyriaus viršininkas dim. kmdr. Vytautas Sirevičius (miręs 2018 m.) ir buvęs KJP laivo A41 „Vėtra“ elektromechaninės kovinės dalies vadas dim. kpt. ltn. Petras Ruzgys. Klaipėdos Šv. Mergelės Marijos Taikos karalienės bažnyčios šventoriuje palaidotas pirmasis Klaipėdos įgulos kapelionas monsinjoras kunigas Jonas Gedvila (miręs 2013 m.).
Spalio 29 d. Judėjimo kontrolės centro kariai pagerbė Šešiuolių miestelio kapinėse palaidotus Lietuvos kariuomenės karius, kurie žuvo už Tėvynes laisvę 1919–1923 m. mūšiuose su Lenkijos kariuomene. Kariai sutvarkė žuvusių karių kapavietes, ant kryželių užrišo juostelės su tautine simbolika ir pagerbė tylos minute. Apžiūrėjus Šešuolių miestelio kapines buvo pastebėtos ir sutvarkytos 3 Lietuvos partizanų - Nikodemo Bradulsko-Alksnio, Jono Bradulsko-Jokerio bei nežinomo Lietuvos partizano – kapavietės.
Mokymų ir doktrinų valdybos ir jos pavaldume esančių dalinių kariai aplankė karių kapus atsakomybės rajonuose. Trakų mieste, Daugirdiškių kaime (Trakų r.), Aukštadvaryje, Antakalnyje (Vilniaus m.) ar Petrašiūnų kapinėse (Kauno m.), –visur galima rasti Laisvės kovų ženklų ir už šiuos idealus žuvusių karių, kai kuriose vietose kovojusių vienas prieš kitą, bet palaidotų vienose kapinėse ar net ir bendrame kape.
Trakų miesto kapinių Lenkijos karių kapų sklype palaidotas tarpukario Lietuvos I-ojo pėstininkų pulko (dabar – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas) eilinis Jonas Urbelionis (žinoma galima kapo vieta). Daugėliškio kaimo prižiūrimose ir gražiai sutvarkytose kapinaitėse ilsisi 1920 m. mūšio su Lenkijos kariuomene metu žuvęs 10-ojo Marijampolės pėstininkų pulko eil. Petras Vyšniauskas, taip pat ir pulko eil. Jonas Šurka bei tame pačiame mūšyje žuvęs Lenkijos karys.
Aukštadvaryje esančiose kapinėse (tik įėjus pro vartelius) yra lauko akmenų paminklas su atminimo lenta, skirta čia palaidotiems žuvusiems Lietuvos kariams. Už kelių dešimčių metrų amžinojo poilsio atgulę grandinis Jurgis Baltrušis (III laipsnio Vyčio kryžiaus kavalierius) ir du eiliniai Stasys Dermeikis ir Jonas Urbonas, tarnavę 6-ame pėstininkų pulke (dabar – Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas). Manoma, kad šiose kapinėse yra ir daugiau palaidotų Lietuvos karių, tačiau jų laidojimo vietos nėra žinomos, kadangi nepavyksta surasti karių antkapių.
Vilniuje esančios Antakalnio kapinės yra išskirtinė atminties vieta – čia yra įrengtas Laisvės gynėjų ir Lietuvos kariuomenės karių kapų memorialai, ilsisi Sausio 13-osios ir Medininkų tragedijos aukos, perlaidoti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago ir paskutiniojo okupacinei sovietų valdžiai aktyviai besipriešinusio Lietuvos partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, kario savanorio, dim. vyr. ltn. Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai. Antakalnio kapinėse ilsisi pirmasis Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas flot. adm. Raimundas Saulius Baltuška.
Čia paminėta tik keleta Laisvės kovotojų atminties vietų, kuriose lankėsi ir pagarbą atidavė kariai. Iš viso esama apie 1,5 tūkst. karių kapaviečių ir daugiau nei 2,2 tūkst. karių amžinojo poilsio ar įamžinimo vietų visoje Lietuvoje.
Prisiminkime Laisvės kovotojus ir saugokime jų atminimą.
Lietuvos kariuomenės informacija.
Gr. Monikos Zabinaitės , vyr. eil Ievos Želvytės, KP, KOP ir SP nuotraukos.
