Naujienos

Rugpjūčio 21 d. Vilniuje įvyko paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 29-ųjų metinių minėjimas. 

„Ši diena yra Laisvės diena, o kario savanorio, Parlamento gynėjo Artūro Sakalausko žūtis tebūna paskutinė auka, paaukota už mūsų valstybės Nepriklausomybę. Lenkiame galvas prisimindami visus už Tėvynę žuvusius didvyrius ir liekame dėkingi jiems, kad būdami laisvi galime kurti savo valstybės ateitį“, – šie prasmingi ceremonijos dalyvių žodžiai skambėjo šalia paminklinio akmens, skirto kariui savanoriui atmininti.

Savo mintimis ir prisiminimais apie Savanorių pajėgų kūrimąsi, patirtas skaudžias žmogiškąsias netektis bei Lietuvos kelią į tarptautinį pripažinimą, dalijosi minėjimo dalyviai ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda atsiųstame laiške Artūro mamai Genovaitei. Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadas plk. Dainius Pašvenskas, prisimindamas savo, kaip savanorio kelią ir savo bendražygius, kurie gynė mūsų Nepriklausomybę, ryžtingai pareiškė, jog visų atminimas bus išsaugotas, o esant reikalui, kariai savanoriai petys į petį su kitais Lietuvos kariuomenės pajėgų kariais gins Tėvynę nuo bet kokių išorės grėsmių.

Šio Laisvės kovotojo atminimo pagerbimo ceremonijoje dalyvavo LR Seimo, Vilniaus miesto savivaldybės, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės ir KASP vadovybė bei kariai, kario savanorio artimieji ir bendražygiai, kiti garbūs svečiai. Minėjimo metu KASP kariai stovėjo garbės sargyboje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių prie paminklinio akmens. Kario savanorio atminimas žūties vietoje buvo pagerbtas tylos minute, trimis šūvių salvėmis ir KASP bigbendo atliktais muzikiniais kūriniais.

Artūro Sakalausko mama rugpjūtį įvardijo kaip krintančių žvaigždžių mėnesį, kuomet ir jos sūnus, sužibęs žvaigžde užgeso, tačiau amžiams liks mūsų visų atmintyje.

1991-ųjų sausį A. Sakalauskas įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą. 1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvyko budėti į Vilnių prie Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo. Alytaus rinktinės savanoris A. Sakalauskas žuvo rugpjūčio 21 d., žlungant pučui, per sovietų armijos surengtą provokaciją Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose (prie I posto A. Goštauto gatvėje).

Savanoris A. Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais.

KASP informacija

Nuotraukos gr. Michail Lysenko