1941 m. birželio 23 d. 9 val. 28 min. atnaujinus nutrūkusią Kauno radijo transliaciją, Lietuvių Aktyvistų Frontas paskelbė deklaraciją apie Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą. Šis atsišaukimas buvo perskaitytas lietuvių, vokiečių, prancūzų ir anglų kalbomis, sugrotas Lietuvos himnas, po kurio nuskambėjo Kipro Petrausko atliekama daina „Saulelė raudona“ – sutartas ženklas sukilėliams pradėti sukilimą. Nors sukilimo dalyviams nepavyko išsaugoti atkurtos Lietuvos nepriklausomybės, bet šis pasipriešinimas padėjo gyventojams atsigauti po 1940-ųjų vasarą ir vėliau patirtų pažeminimų, įkvėpė tautą partizaninei kovai po antrosios sovietų okupacijos ir iki šiol neigia savanoriško, draugiško įstojimo į Sovietų Sąjungą mitą.
Šiandien, prisimindami sukilime dalyvavusius žmones, kurių dalis didvyriškai žuvo pasipriešinimo kovose, minime 81-ąsias Lietuvos sukilimo prieš okupacinę sovietų valdžią metines. Šalia Gedimino prospekte esančio namo Nr. 29, kuriame 1941 metais veikė antisovietinio Birželio sukilimo organizatorių štabas, įrengtos atminimo lentos 1941 m. birželio karinio sukilimo dalyviams atminti krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys kartu su Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu padėjo atminimo vainikus.
„Šiandien, gerbdami šioje vietoje 1940 m. žuvusius sukilėlius, o kartu ir kitus gyvybes paaukojusius dėl mūsų ateities, negalime nepagalvoti apie Ukrainoje vykdomus žiaurumus. Karas, deja, paliečia ne tik karius. Žuvusio koviniuose veiksmuose ginklo brolio pagerbimas kiekvienam kariui – savotiškas užtvirtinimas, kad Tėvynės laisvę saugosime ir ginsime negailėdami gyvybės. Šių dienų aktualijose svarbu, kad tai suprastų ir tuo patikėtų visa visuomenė“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Atminimo vainiką Lietuvos kariuomenės Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai padėjo šio sukilimo aukoms Rasų kapinėse Vilniuje, kur žinoma, kad yra palaidoti 34 sukilimo dalyviai. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pastangomis iki 2013 m. sutvarkyti išlikę Birželio sukilimo dalyvių kapai, įrengta memorialinė lenta „Partizanams žuvusiems dėl Tėvynės 1941 m.“, o akmeninėje plokštėje iškaltos 17-os sukilėlių pavardės. Kartu prisiminta Birželio 23-osios karinio sukilimo istorija, kurią, susirinkusiems minėjimo dalyviams, papasakojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas dr. Alfredas Rukšėnas.
Kita svarbi Birželio 23-osios karinio sukilimo dalyvių įprasminimo vieta yra Kauno senosiose kapinėse, Ramybės parke. 1991 m. kapinėse buvo pastatytas simbolinis paminklas „Kryžius-medis“, šalia kurio ant kenotafo įrėžtos čia palaidotų sukilėlių pavardės, o 2011 metais „Lietuvos 1941 metų birželio 22-28 d. Sukilėlių sąjungos“ iniciatyva, simboliškai atkuriant kadaise ant kapaviečių buvusius kryželius, sukilimo aukų palaidojimo vietoje pastatyta 40 bronzinių kryžių. Atiduodant pagarbą Birželio 23-osios karinio sukilimo aukoms ir dalyviams prie memorialo Karinių oro pajėgų vadovybė padėjo atminimo gėles, o Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai atliko salves.
Lietuvos sukilimo prieš okupacinę sovietų valdžią 81-ųjų metinių minėjimo oficialius dienos renginius užbaigė Lietuvos valstybinės, istorinės bei Ukrainos valstybinės vėliavų iškėlimas ir pagarbos salvės Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje.
Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotraukos iš Gedimino pr. ir Rasų kapinių Vilniuje;
Gr. Žanos Ruseckaitės nuotraukos iš Ramybės parko Kaune.
