Naujienos

Birželio 23 d., Vilniaus Gedimino prospekte ir Rasų kapinėse, paminėtos jubiliejinės, 85-osios, Lietuvos sukilimo prieš okupacinę sovietų valdžią metinės, prisimenant sukilime dalyvavusius žmones ir jų didvyrišką pasipriešinimo kovą.

„Mūsų kraštą viena po kitos okupavo dvi žiauriausios XX amžiaus totalitarinės sistemos – sovietinis komunizmas ir nacizmas. Jų valdymas atnešė masinius trėmimus, represijas, kalinimus, Holokaustą ir dešimtis tūkstančių nekaltų Lietuvos žmonių aukų. Tačiau Birželio sukilimo reikšmė slypi ne jo trukmėje. Jis tapo aiškiu lietuvių tautos pareiškimu pasauliui, kad Lietuva neatsisakė savo laisvės savo noru ir nesusitaikė su okupacija. Tai buvo ryškus tautos laisvės troškimo proveržis, kurį vėliau tęsė rezistencijos kovos, partizaninis pasipriešinimas ir galiausiai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas“, – pažymėjo Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

Šalia Gedimino prospekte esančio namo Nr. 29, kuriame 1941 metais veikė antisovietinio Birželio sukilimo organizatorių štabas, įrengtos atminimo lentos 1941 m. Birželio karinio sukilimo dalyviams krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius padėjo atminimo vainiką. Istorikas Dainius Noreika susirinkusius Lietuvos kariuomenės profesinės tarnybos ir pradinės privalomosios karo tarnybos karius supažindino su Birželio 23-osios sukilimo įvykiais, reikšme Lietuvos pasipriešinimo keliui bei savimonei.

Atminimo vainiką sukilimo aukoms Rasų kapinėse, kur žinoma, kad yra palaidoti 34 sukilimo dalyviai, padėjo Lietuvos kariuomenės Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pastangomis iki 2013 m. sutvarkyti išlikę Birželio sukilimo dalyvių kapai, įrengta memorialinė lenta „Partizanams žuvusiems dėl Tėvynės 1941 m.“, o akmeninėje plokštėje iškaltos 17-os sukilėlių pavardės.

1941 m. birželio 23 d. 9 val. 28 min. atnaujinus nutrūkusią Kauno radijo transliaciją, Lietuvių Aktyvistų Frontas paskelbė deklaraciją apie Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą. Šis atsišaukimas buvo perskaitytas lietuvių, vokiečių, prancūzų ir anglų kalbomis, sugrotas Lietuvos himnas, po kurio nuskambėjo Kipro Petrausko atliekama daina „Saulelė raudona“ – sutartas ženklas sukilėliams pradėti sukilimą. Nors sukilimo dalyviams nepavyko išsaugoti atkurtos Lietuvos nepriklausomybės, bet šis pasipriešinimas padėjo gyventojams atsigauti po 1940-ųjų vasarą ir vėliau patirtų pažeminimų, įkvėpė tautą partizaninei kovai po antrosios sovietų okupacijos ir iki šiol neigia savanoriško, draugiško įstojimo į Sovietų Sąjungą mitą.

Lietuvos kariuomenės nuotr.