Karinių oro pajėgų štabe Kaune baigiama centrinės laiptinės restauracija. Laiptinės ir dar vienos patalpos restauravimo darbai buvo pradėti 2007 m. gruodžio mėnesį. Restauruotose patalpose atsivėrė subtilaus grožio tapybos ir dekoro spalvos, atkartotos senosios medienos dažymo technologijos.
Karinių oro pajėgų štabo, įsikūrusio buvusiuose Kauno tvirtovės komendanto rūmuose, restauracija yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos karinių oro pajėgų bendrai finansuojamas projektas. Šis projektas, paveldosaugos specialistų manymu, yra sėkmingas.
Karinių oro pajėgų štabas yra įsikūręs vertingame Lietuvos gynybinio paveldo objekte – buvusiuose Kauno tvirtovės komendanto rūmuose. Cariniu laikotarpiu statytuose rūmuose yra išlikusių vertingų interjerų ir dekoro elementų.
Nuo 1993 m., kai architektūrinį ansamblį iš Rusijos federacijos kariuomenės perėmė Lietuvos kariuomenė, buvo restauruoti labiausiai apleisti pastatai – atkurta autentiška komendanto rūmų ir buvusios žandarų valdybos stogų danga, dalį teritorijos juosianti autentiška metalinė tvora, atliktas remontas-restauracija kai kuriuose štabo administracinių pastatų patalpose. Tačiau štabo pagrindinio pastato patalpų su vertingais dekoro elementais visapusiška restauracija vykdoma nebuvo.
Kultūros paveldo departamento ekspertai, vertinę Karinių oro pajėgų štabo pagrindinio pastato dekoro ir interjero būklę, užfiksavo daug dekoro elementų pažeidimų – tinko bei lipdinių defektus, deformacijas, trūkimus, paviršinio ir vidinių sluoksnių išbyrėjimus, tinko išsisluoksniavimą, kt.
Atsižvelgus į Kultūros paveldo departamento išvadas ir rekomendacijas, pradėta rengtis restauravimo darbams. Karinių oro pajėgų užsakymu buvo atlikti štabo administracinių pastatų komplekso istoriniai tyrimai, vėliau - cheminiai bei žvalgomieji polichrominiai tyrimai, parengta štabo pagrindinio pastato centrinės laiptinės ir dar vienos patalpos konservavimo darbų metodika-programa.
Kauno tvirtovės komendanto rūmų statyba pradėta 1890 m. Nuo statybos užbaigimo pastatas visą laiką buvo naudojamas įvairių kariuomenių reikmėms.
Plačiau apie Kauno tvirtovės administracinių pastatų kompleksą Kaune
(šaltiniai - N. Lukšonytė-Tolvaišienė „Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje“, Kaunas, 2001 m. ir A. Gamziukas „Padangės sargyboje“ Kaunas, 2003)
Vienas iš geriausiai išlikusių carinio laikotarpio gynybinio paveldo objektų Lietuvoje – Kauno karinės tvirtovės kompleksas (dabar – Karinių oro pajėgų administracinių pastatų kompleksas Kaune, Gedimino g. 25).
Po paskutinio Respublikos padalinimo 1795 m. Lietuvos etninės žemės (išskyrus Klaipėdos kraštą) atiteko carinei Rusijai. Kaunas tampa imperijos pasienio miestu. Siekiant užtikrinti vakarinių imperijos pakraščių apsaugą, 1879 m. išleidžiamas Kauno pasienio tvirtovės statybos potvarkis, kuriuo numatoma pastatyti tvirtovę, vieną moderniausių ir puošniausių iš visų keturių planuotų statyti šio tipo tvirtovių kompleksų carinėje imperijoje.
Pradiniame projekto variante Kauną numatyta apjuosti 7 fortų ir 12 baterijų žiedu, įrengiant centrinį įtvirtinimą kairiajame Nemuno krante, pastatyti dirbtuves, sandėlius, tvirtovės vandentiekio stotį ir kitus statinius. Nuo 1880 m. iki pat Pirmojo pasaulinio karo vyko fortų, kareivinių miestelių ir administracinių pastatų statyba. Istorija lėmė, kad Kauno tvirtovės kompleksas iki mūsų dienų išliko nedaug pakitęs, o likusių trijų (Varšuvos, Modlino ir Bresto) tvirtovių išliko tik fragmentai.
Neramūs XX a. karinai įvykiai paliečia ir Kauno tvirtovės administracinius pastatus – komplekso statiniais naudojasi okupacinės kariuomenės, taip pat tarpukario Lietuvos ir atkurtos Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės.
1915 m. Kauną užėmus Vokietijos kariuomenei, buvusiuose komendanto rūmuose dirbo Rytų fronto vadas feldmaršalas Paulas von Hindenburgas.
1919 m. liepos mėnesį iš Kauno pasitraukus vokiečių daliniams, buvusius tvirtovės administracinius pastatus perėmė Lietuvos Vyriausybė. Didžioji dalis administracinių pastatų atiteko Krašto apsaugos ministerijai. Buvusiuose komendanto rūmuose dirbo aukščiausi Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai: ministras, kariuomenės vadas ir štabo viršininkas.
Sovietinei kariuomenei okupavus Lietuvą, 1940 m. buvo likviduota Krašto apsaugos ministerija ir jos pastatai atiteko Sovietų sąjungos 11-tosios armijos štabui.
1993 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos kariuomenė vėl perima didžiąją dalį buvusios Kauno tvirtovės administracinių pastatų. Juose įsikuria Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų štabas.
