Naujienos

Šių karių pratybos toli gražu neprimena įprastų ar dažniau matomų karinių mokymų.  Jų veiksmai labiau primena kompiuterinius žaidimus – nedidelis orlaivis, valdymo pultas, keli ekranai.  Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Nuotolinių būdu valdomų orlaivių grandis – tai kariai, kurie įsikuria nuošaliai, stato katapultas, išskleidžia gaudykles ir, valdydami bepiločius orlaivius, renka gyvybiškai svarbią informaciją ant žemės operacijas planuojantiems ir vykdantiems kariams.

Rugsėjo paskutinę savaitę Pajuosčio (Panevėžio raj.)  aerodrome vyko šios Nuotolinių būdu valdomų orlaivių grandies pratybos, kuriose savo įgūdžius lavino pilotai  ir technikai.  

„Mus kartais vadina dangaus akimi. Būtent stebėdami ir skraidydami mes remiame Lietuvos kariuomenės Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų vienetus.  Techninės galimybės leidžia ilgai ir toli skraidyti, o visa informacija apie tam tikrą rajoną, galimus priešo judėjimo kelius ar užnugarį perduodama tam tikrame rajone išsidėsčiusiam kariniam vienetui bei padeda planuoti tolimesnius vieneto veiksmus“, - sako bepiločių orlaivių grandies karininkas kapitonas Andrius Mika. 

Pratybų metu technikai atlieka smulkius techninius orlaivio priežiūros darbus bei parengia orlaivį skrydžiui, o pilotai mokosi pakilti, skristi, nusileisti, dirbti su vaizdo kamera, perduoti orlaivio valdymą kitai stočiai.

Tokie orlaiviai Lietuvos karių užduotyse naudojami nuo 2013 m., pirmieji savarankiški skrydžiai bepiločiu  SCAN EAGLE atlikti dar tarptautinėje misijose Afganistane.   Nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai palengvina Sausumos ar Specialiųjų operacijų pajėgų karių vykdomas užduotis – gaunama informacija padeda priimti sprendimus, planuoti veiksmus, vertinti veiksmų efektyvumą.

Šiuo metu Lietuvos kariai naudoja kelis bepiločių modelius. Pratybose Pajuostyje Aviacijos bazės nuotolinių būdu valdomų orlaivių grupė treniravosi su Jungtinėse Amerikos Valstijose pagamintu bepiločiu SCAN EAGLE.  Šis bepilotis skraido iki 6 kilometrų aukštyje, nuo paleidimo vietos nuskrenda iki 100 kilometrų atstumą  ir ore gali būti apie 20 valandų. 

„Pratybų metu tobuliname naujų grupės narių įgūdžius dirbti su šiuo bepiločiu. Turime išmokti net tik sudėtingą bepiločio valdymo procesą, bet ir suprasti oro erdvės struktūrą, žinoti oro teisę ir vertinti kliūtis – miškus, pastatus bei sugebėti dalyvauti bendrame oro eisme su kitais eismo dalyviais“, - sako kapitonas Andrius Mika. 

Pasak karininko,  pastaruoju metu bepiločiai naudojami praktiškai visų Lietuvoje vykstančių tarptautinių pratybų bei svarbiausių nacionalinių pratybų metu. Pavyzdžiui, artilerijos pabūklų šaudymuose bepilotis orlaivis padeda vertinti šūvio taiklumą – matosi kaip pažeistas taikinys ir ugnies koreguotojai tuoj pat gali daryti korekcijas.   

Šiuo metu 15 NATO šalių (Bulgarija, Čekija, Danija, Estija,Italija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Norvegija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos) bendrai kuria bendro stebėjimo sistemą (angl. Alliance Ground Surveillance).   Planuojama, kad 2019 m. šia sistema galės naudotis visos NATO narės. 

Lietuvos kariuomenės informacija ir nuotraukos