Lt En
logo
lt
en

Naujienos

Buvo minimos Juozo Lukšos-Daumanto 61-osios žūties metinės

Buvo minimos Juozo Lukšos-Daumanto 61-osios žūties metinės

Rugsėjo 4 d. pavakarėje Veiveriuose (Prienų r.) buvo minimos Juozo Lukšos-Daumanto 61-osios žūties metinės. Minėjimo renginiuose dalyvavo Juozo Lukšos-Daumanto brolis Antanas Lukša, giminaičiai, buvę kovų draugai, bendražygiai, kultūros darbuotojai, tremtiniai, moksleiviai, kiti bendraminčiai, besidomintys Lietuvos partizanų praeitimi, ir Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro kariai.

 

Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis už Juozą Lukšą-Daumantą Veiverių Šv. Liudviko parapijos bažnyčioje. Po pamaldų renginio dalyviams susirinkus Veiverių šaulių namuose buvo prisimintos legendinio partizano Juozo Lukšos žūties aplinkybės, tylos minute pagerbtas jo atminimas.

 

Legendinis partizanų kovų herojus ir aukojimosi Tėvynei simboliu tapęs partizanas Juozas Lukša (slapyvardžiai: Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Araminas, Kęstutis, Skrajūnas, Daumantas) yra vienas žymiausių Lietuvos pokario laisvės kovotojų. Jis pasižymėjo karinėse operacijose prieš Sovietų karines pajėgas, prisidėjo prie bendros partizanų vadovybės kūrimo, tačiau pirmiausia jis buvo pro „geležinę uždangą" prasiveržęs laisvės kovotojas, atnešęs iš kovojančio krašto objektyvią informaciją apie padėtį ir įvykius okupuotame krašte. Ši informacija atskleidė Sovietų terorą prieš lietuvių tautą ir prasklaidė įvairių sovietinių agentų ar sovietams artimų jėgų Vakaruose skleidžiamą propagandą, prasimanymus ir melą. Deja, ne visi, kas gavo reikiamą informaciją, suskubo padėti kovojantiems lietuviams. Juozas Lukša ne tik kovojo dėl Lietuvos laisvės, bet buvo paskutinis iš tų, kurie žuvo atkeliavę iš Vakarų su pagalba kovojančiai Lietuvai. Žuvo tikėdamas savo Tėvyne, jos prisikėlimu ir nepriklausomybe.

 

Partizanas Juozas Lukša, išgyvenęs tik 30 metų ir žuvęs kaip laisvės kovotojas, simbolizuoja jauną Lietuvos kovotoją, išaugusį nepriklausomybės sutemų išvakarėse ir turėjusį ne tik pasiaukojimo dvasią, bet ir atsakomybę už tautos likimą okupantų siautėjimo metais. Juozas Lukša yra ir bus Lietuvos jaunimo tragiškos heroikos atstovas. Jis telkė apie save ne tik bendraamžius, bet ir vyresnius už save kovotojus, kurių daugelis savo meilę ir pagarbą Tėvynei įrodė savo asmeninės gyvybės kaina.

 

Po pamaldų partizaninių kovų meto liudininkai papasakojo apie partizanus bei prisiminė keletą vykusių kovų su okupantais epizodų, skambėjo muzikiniai partizanų kūriniai. Juozo Lukšos mokymo centro kariai pagerbdami ir kitų partizanų atminimą aplankė Veiverių miestelio pakraštyje esantį Skausmo kalnelį, kuriame ilsisi Veiverių apylinkėse kovoję ir žuvę Lietuvos partizanai. Šioje vietoje kariai pasidalino pasakojimais apie praeityje aktyviai vykusias Lietuvos partizanų pasipriešinimo okupacijai kovas. Žmonės vedami idealizmo ir Tėvynės meilės nedvejodami stojo į nelygią kovą su okupantų kariuomene ir beveik dešimt metų liejo savo kraują.

 

Informacija ir nuotraukos vyr. ltn. Dariaus Aukštakalnio, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro viešųjų ryšių karininko