Naujienos

2018 m. sausio 12 d. Juozo Vitkaus inžinerijos batalione bei Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje buvo paminėta Laisvės gynėjų diena.

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai atvykę į tarnybos vietą darbo dieną pradėjo dalyvaudami pilietinėje patriotiškumo akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija". Prie šios akcijos bataliono bendruomenė prisideda jau ne pirmą kartą. Kariai prie langų uždegė žvakutes ir taip prisiminė bei pagerbė visus, kurie prieš dvidešimt septynerius metus, negailėdami savo gyvybės, kovojo už Lietuvos laisvę.

Vėliau batalione vyko iškilminga rikiuotė, kurios metu buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas, tylos minute prisiminti bei pagerbti visi paaukoję gyvybes vardan laisvos Lietuvos. Rikiuotės metu Tėvynei prisiekė ir ginklo brolių kolektyvą papildė karė Asta Kriaučiūnienė. Po priesaikos karei buvo suteiktas j. eil. karinis laipsnis, Kauno įgulos kapelionas mjr. Tomas Karklys jai suteikė palaiminimą, o bataliono vadas plk. ltn. Ramūnas Jurskis, sveikindamas naują kolektyvo narę, palinkėjo ištvermės bei drąsos nelengvame kario kelyje. Šiek tiek vėliau vadas visiems susirinkusiems priminė mūsų tautos istoriją ir mūsų ‒ lietuvių ‒ unikalumą ginant savo idealus, laisvę ir nepriklausomybę. Na, o Laisvės gynėjų dienos paminėjimą vainikavo dokumentinio filmo „Nepaprasta auka" premjera. Jo pristatyti ir papasakoti savo atsiminimų atvyko filmo režisierė A. Zalatanskaitė bei Juozo Vitkaus-Kazimieraičio sūnūs Liudas ir Rimgaudas. Pasak filmo kūrėjos, „Juozas Vitkus-Kazimieraitis buvo vienas aukščiausio rango Lietuvos kariuomenės karininkų, kuris 1944 m. ne tik kūrė viso pasipriešinimo strategiją, planus, bet ir pasitraukė į mišką bei partizanavo. Ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti tikrus karininkus, kurie tuo metu, kai esminė kova už Lietuvos laisvę persikėlė į miškus, paliko šeimą ir tapo partizanais". Vienas iš Kazimieraičio sūnų visiems palinkėjo ryžto ir užsispyrimo atliekant pareigą Tėvynei bei priminė, kad tėvas Juozas Vitkus-Kazimieraitis ir jo gyvenimo istorija gali būti motyvacija kiekvienam Lietuvos kariui. Po filmo peržiūros bataliono vadas įteikė atminimo dovanėles svečiams ir padėkojo visiems susirinkusiems.

O tuo tarpu Lietuvos kariuomenės mokykloje vykusio renginio metu tylos minute buvo pagerbti žuvę laisvės gynėjai. „Tikrąjį lietuvių tautos ryžtą ir pasiaukojimą parodė 1991 metų sausio 13-osios įvykiai. Nuo tų dramatiškų įvykių praėjo jau 27 metai, bet Lietuvos gyventojai juos skaudžiai prisimena ir šiandien. Lietuvos kariuomenės mokykla (tuo metu - Lietuvos Respublikos karininkų kursai) taip pat buvo šių įvykių dalyvė. 1990 metų gruodžio 20 dieną, įkūrus karininkų kursus, vos po kelių savaičių kursų vadovybei ir jų klausytojams teko vykti į Vilnių ir vykdyti savo, kaip piliečio, kaip kario pareigas ginant valstybę," - prisiminimais apie to meto įvykius dalinosi pirmasis LKM viršininkas plk. Bronislovas Vizbaras. 
 

Minėjime dalyvavo pirmasis LKM viršininkas plk. Bronislovas Vizbaras, dienraščio „Kauno diena" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Aušra Garnienė, vadovybė, kariai, darbuotojai ir klausytojai, kviestiniai svečiai, LKM veteranų klubo „Skydas" nariai.

Pranešimą apie sausio 13-osios Laisvės gynėjų dienos pergalę, svarbą, reikšmę lietuvių tautai, valstybei ir kariuomenei skaitė ir dienraščio „Kauno diena" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Aušra Garnienė.

Lietuvos kariuomenės mokyklos kolektyvą, svečius ir veteranus su Laisvės gynėjų diena sveikino laikinai vykdantis LKM viršininko funkcijas mjr. Algis Ramanauskas.

Minėjimo dalyviams buvo demonstruojamas Leono Vytauto Glinskio dokumentinio filmo „Laužai prie Parlamento" ištraukos.

LKM ir JVIB informacija ir nuotraukos