Lt En
logo
lt
en

Naujienos

Devyni mėnesiai – daug, ar mažai?

Devyni mėnesiai – daug, ar mažai?

Pakankamai daug, kad iš dulkės prasidėjęs gimtų žmogus. Užtenkamai ir tarsi gimti iš naujo – šiek tiek kitu žmogumi. 


Simboliškai paskutiniąją kalendorinės vasaros dieną Algirdo batalionas į atsargą išleido savo II-osios Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karius. Tiesa, ne visus – net 51 pasirinko profesionalaus kario kelią ir tęs tarnybą Algirdo ar kituose batalionuose.


Oficialiai karių tarnyba įvertinta, bataliono tikslai pasiekti, bet turbūt kiekvienas, užversdamas lapą gyvenime, atlieka ir savo vertinimą. Kažkas tais mėnesiais pilnomis saujomis ir batais sėmė poligono pelkes ir smėlynus, pilnais plaučiais gaudė orą stadione ir  atvira širdimi ėmė vadų atiduodamą patirtį bei žinias. Nes norėjo. Ir, veikiausiai, tapo jei ne nauju, tai bent šiek tiek kitu žmogumi.


Kažkas, braukdamas pagaliukus lapelyje po pagalve, skaičiavo dienas iki pabaigos... Nes privalėjo. Ir kažkuo kitu gal tikrai netapo, bet prisiminimai ir bent tas kilogramas raumenų vis tiek liko...

 

Kažkam devynių mėnesių pritrūko. Tam, kuris tyčia ar netyčia, lauktai ar visai netikėtai atrado save. Tam, kuris pamilo tai, ką daro ar pradėjo daryti tai, ką myli. Tie devyni mėnesiai tapo tramplinu į ateitį, kur į vieną suteka prakaito ir juoko upės, nešančios toli toli. Kur viskas priešaky...

 

Paklaustas apie savo tarnybą, geriausiu NPPKT kariu pripažintas ir profesionalaus kario kelią pasirinkęs  eil. Vilius Laurynas žodžių į vatą nevyniojo: „Iš tų devynių mėnesių turbūt labiausiai patiko, kad patekau į Algirdo batalioną, kuris, mano nuomone, yra geriausias batalionas. Turbūt taip ir yra. Džiaugiuosi, kad tikrai netrūko veiksmo ir buvo įdomu. O ateities kariams linkiu, jei jie nori ne veltui praleisti laiką, taip pat rinktis Algirdo batalioną.“

 

Prieš devynis mėnesius žengę pro bataliono vartus tada dar būsimieji kariai atėjo su sąvoka „aš“, o išeina su sąvoka „mes“. Atėjo jie lyg atskiri tušti lapai, į kuriuos gulė profesionalių vadų rankraščiai, rašyti naktimis su begaline atsakomybe dėl užduoties ir dėl savo karių, save paliekant paskutiniais. Išeina jie lyg viena knyga pačiu kiečiausiu viršeliu.

 

Tiesa, kad ir kokia ta knyga tvirtai įrišta bebūtų, vienas iš pastovių dalykų kariuomenėje – laikinumas. Šauktiniui kariui gyvenimo įvykiu tapę devyni mėnesiai profesionalui tėra periodas, po kurio seka kitas ir dar kitas... Tačiau kiekvienas periodas palieka savo pėdsaką abiems – plienu kaustytą bendrystę – patirtį, prisiminimus, draugus!

 


Video reportažas iš renginio: https://youtu.be/mX5yc07gAtk 

 

 


Parengė vyr. eil. Ieva Dzevaltauskaitė-Kartanienė


Nuotraukos srž. Arno Čemerkos