Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos batalionas šiais metais Baltijos šalyse vykusiose didžiausiose tarptautinėse pratybose „Baltijos erelis 2009" (angl. „Baltic Eagle 2009") birželio 12 d. įvertintas pasirengusiu budėti NATO greitojo reagavimo pajėgų keturioliktojoje pamainoje (NRF-14). Latvijoje Adažių poligone birželio 2-17 d. vykusiose pratybose Baltijos bataliono pasirengimą pagal NATO procedūras vertino tarptautinė komisija. Vertinimą stebėjo NATO vadaviečių atstovai.
Lietuvos kariai jau nuo 2005 metų dalyvauja NRF budėjimuose. Lietuvos kariuomenės dalyvavimas trišaliame Baltijos batalione - didžiausias indėlis į NATO greitojo reagavimo pajėgas nuo pat dalyvavimo NRF pradžios.
Lietuva į batalioną skyrė daugiau nei 500 karių (iš viso batalione yra apie 800), visas svarbiausias vadovaujančias pareigas batalione eina taip pat mūsų šalies kariai.
Baltijos bataliono įkūrimas.
2007 m sausio mėnesį Baltijos šalių gynybos ministrai susitikę Panevėžyje nutarė 2010 metų pirmąjį pusmetį bendrai prisidėti prie NATO greitojo reagavimo pajėgų, skiriant 14-osios rotacijos pajėgoms trišalį bataliono dydžio vienetą. Kiekviena šalis į bendrą batalioną įsipareigojo skirti po kuopą.
Tų pačių metų rugsėjo mėnesį buvo pasirašytas dokumentas kuriuo oficialiai buvo įsteigtas trišalis batalionas.
Bataliono rengimas
Karius Baltijos batalionui turėjusi skirti „Geležinio Vilko" brigada ėmė ruoštis atsakingoms užduotims. Baltijos bataliono kovinis rengimas prasidėjo 2008 m. Per tą laiką brigada bei batalionas bendrai surengė beveik 20 skirtingo lygmens padalinių pratybų ir mokymu, šalys taip pat vykdė ir nacionalinius mokymus mažesniems padaliniams, individualų karių rengimą. Vienas didžiausių išbandymų Lietuvos kariams, dalyvausiantiems Baltijos bataliono veikloje, buvo 2008 metų rudenį vykusios pratybos „Tvirtas skydas 2008". 2009-uju pavasari visos trys šalys taip pat surengė nacionalinio lygmens vienetų priskirtų Baltijos batalionui kovinio pasirengimo vertinimo pratybas, kuriu metu padaliniai buvo pripažinti pasirengę vykdyti jiems keliamas užduotis. Vertinamosiose pratybose „Baltijos erelis 2009" pirmą kartą visas Baltijos batalionas su turima ginkluote ir technika vienu metu atvyko į mokymų lauką, bendrai planavo ir vykdė operacijas pagal pratybų scenarijų. Tai pirmosios tokio masto tarptautinės pratybos, kurias ne Lietuvos teritorijoje organizavo MPB „Geležinis Vilkas", viso šiose pratybose dalyvavo daugiau nei 1100 karių. Pratybų vadovas - MPB „ Geležinis Vilkas" vadas pulkininkas V. Tamošaitis. Kariai buvo išsiųsti į konflikto regioną, kur vykdė plataus masto operacijas: žygį į susitelkimo rajoną, puolamąsias ir gynybines užduotis.
NATO greitojo reagavimo pajėgos
Sprendimas sukurti NRF (angl. NATO Rersponce Forces) - NATO greitojo reagavimo pajėgas, buvo priimtas Prahoje 2002 metais per NATO viršūnių susitikimą. NRF koncepcija pradėta realizuoti 2003 m., pirminius operacinius pajėgumus pasiekė 2005 metais. NRF sukūrimas - pirmas žingsnis kuriant naują NATO, galinčią efektyviai ir laiku reaguoti į visų tipų grėsmes. NATO greitojo reagavimo pajėgos turi integruotus ir absoliučiai sąveikius sausumos, oro, jūrų pajėgumus, vadovaujamus vieningos karinės vadovybės. Prireikus šios pajėgos per trumpą laiką gali būti perdislokuojamos į bet kurį pasaulio tašką ginti Aljanso saugumą. NRF gali vykdyti visų tipų misijas, pradedant aukšto intensyvumo kovos veiksmais priešo teritorijoje, antiteroristiniais, krizių valdymo veiksmais, baigiant humanitarinėmis ar gyventojų evakavimo užduotimis. NRF sukūrimas nereiškia, kad jos bus vienintelės NATO operacinės pajėgos, tiesiog jos dėl aukšto pasirengimo (į įvykio vietą perdislokuojamos per 5-30 dienų) NATO operacijos vietoje bus pirmosios ir veiks tol, kol atvyks papildomi NATO šalių pajėgumai.
2005 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos karių budėjimui NRF. Jau nuo tų pačių metų sausio 14 d. į NATO greitojo reagavimo pajėgų operacijas buvo pasirengęs išvykti Lietuvos kariuomenės Vandens valymo vienetas, sudarytas iš Marijampolėje dislokuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono vandenvalos specialistų. Lietuvos kariai savo pirmąjį budėjimą pradėjo ketvirtame NRF cikle. Tuo metu NRF savo gretose sutelkė 17 tūkstančių karių ir jau galėjo vykdyti bet kokią užduotį.
Lietuvos dalyvavimas NRF
Lietuvos kariuomenės Vandens valymo vienetas dalyvavo pirmojoje NRF operacijoje. Spalio 8 d. Pakistane įvyko ypač stiprus žemės drebėjimas, ir vietos vyriausybė paprašė NATO suteikti pagalbą nukentėjusiems gyventojams. Nors lietuvių vandens valymo specialistų budėjimas NATO greitojo reagavimo pajėgose formaliai buvo pasibaigęs, jie per 15 dienų buvo dislokuoti į nukentėjusią nuo žemės drebėjimo Arja provinciją. Kartu su lenkų inžinieriais buvo paruošta vieneto darbo vieta Bago miestelyje ir pradėtas valyti Malo upės vanduo. Vanduo buvo tiekiamas vietos gyventojams, Nyderlandų karinių pajėgų ligoninei, britų kalnų inžinieriams. Misija truko tris mėnesius, jos metu buvo išvalyta 363 300 litrų vandens.
Nuo 2005 m. liepos NRF budėjimą pradėjo vienas iš Specialiųjų operacijų junginio eskadronų „Aitvaras-05". Jis prisijungė prie NRF-5 veiklos. 2006 m. pirmąjį pusmetį (NRF-6) jį pakeitė „Aitvaras-06". NRF-7 ir NRF-8 veikloje Lietuvos kariai nedalyvavo. Į NRF-9 buvo deleguotas vienas KJP minų paieškos laivas, o nuo 2008 m. sausio NRF-10 cikle budėjo SOJ karių eskadronas ir vandens valymo specialistai. Į vienuoliktąją NRF rotaciją skirti aviacijos specialistai, 13-ojoje rotacijoje numatytas budėti minų paieškos laivas.
Lietuvos karių dalyvavimas NATO greitojo reagavimo pajėgose yra svarbus indėlis vykdant įsipareigojimus šiai gynybinei organizacijai ir stiprinant Aljanso pajėgumus.
