Naujienos

Sausio 26 d. Karo prievolės administravimo tarnyboje prie Krašto apsaugos ministerijos (KPAT) Vilniuje vyko žurnalo „Kardas“ inicijuota diskusija apie patriotiškumą ir pilietiškumą kariuomenėje. Diskusijoje dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Antanas Plieskis, KPAT viršininko pavaduotojas plk. Arūnas Dudavičius, Lietuvos kariuomenės  Mokymo ir personalo  valdybos vado pavaduotojas plk. ltn. Albertas Dapkus, Lietuvos kariuomenės kapelionas mjr. Saulius Kasmauskas, karininkai ir puskarininkiai iš įvairių kariuomenės padalinių.

„Diskusiją paskatino viena Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje atlikta kariūnų apklausa. Joje būta ir tokių minčių, kad globalizacijos procese ir susidėliojus kitoms aplinkybėms patriotiškumo neliko,“ – sakė „Kardo“ žurnalistas dr. Manvydas Vitkūnas. 

„Diskutuoti pakvietėme Lietuvos kariuomenės kūrėjus karininkus ir puskarininkius bei kartu aptarėme šios dienos karių patriotinį, dvasinį rengimą, tradicijų puoselėjimą. Tiesa, kaip pastebėjau, netgi tikslaus patriotizmo apibrėžimo nėra,“ – kalbėjo plk. Arūnas Dudavičius.

„Patriotiškumas mūsų viduje nenumiręs ir šiandien dažnai jis pasireiškia per sporto batalijas. Mūsų pajėgų kariams tai irgi nesvetima ir labai gerai pažįstama. Visgi reikia pastebėti, jog kai kam kyla klausimas: kas man iš to, jeigu dalyvausiu sausio 13-osios minėjime,“ – sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. A. Plieskis.

„Kariuomenės naujokų rengimo programos labai intensyvios, bet ir jų metu patriotiškumui ir pilietiškumui skiriamas dėmesys. Taip pat ir kitos priemonės padeda jaunimui susimąstyti – tai kasdien giedamas himnas, patriotinės ir rikiuotės dainos, pačių vadų pavyzdžiai,“ –  sako plk. ltn. A. Dapkus. 

„Patriotizmas yra objektyvi vertybė. Tai dorybė, kuri realiai prisideda prie valstybės stiprybės. Šią vertybę kiekvienas turi, tik skirtingai savyje atpažįsta. Pavyzdžiui, kažkam ilgesys svetur gali sukelti meilę tėvynei,“ –  sakė mjr. S. Kasmauskas.

„Ar mes apskritai išlaikome savo identitetą? Reikėtų daugiau pozityvesnio mąstymo, o būsimus karius geriausiai auklėtų deramai susiformavęs kolektyvas,“ – mano Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje tarnaujantis mjr. Jonas Dusevičius.

„Mūsų tautą galima vadinti pasienio, kadangi mes ilgą laiką priversti laviruoti tarp didžiųjų kaimynų lyg tarp lavinų. Žvelgiant į kariuomenę, joje nuolat bus patriotų ir algininkų, bet aišku, kad  vargiai ar Žalgirio mūšis būtų laimėtas, jeigu pulkus būtų sudarę vien algininkai,“ – sakė Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karininkas kpt. Donatas Mazurkevičius.

„Vertybes formuoja šeima, laikas ir tam tikros aplinkybės. Antai savo nedideliame miestelyje anksčiau vėliavą iškeldavau vienas, o dabar jau trys namai kelia. Panašiai ir kariuomenėje,“ – mano  to paties bataliono vyr. psk. Eglandas Višinskas. 

„Patriotiškumui skatinti ypatingą dėmesį skiria ir valstybės, kurios niekad neišgyveno ilgų okupacijos ir priespaudos metų. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje bendraudami kariai nuolat prisimena ir didžiuojasi svarbiausiais istoriniais įvykiais,“ – sakė KPAT tarnaujantis psk. Eimantas Tamulynas.

Visą diskusiją publikuos žurnalas „Kardas“.

Laimis Bratikas, KPAT.