Šiuo metu Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės dešimtosios Lietuvos karių pamainoje (PAG-10) tarnauja Grinkevičių šeimyna - jaunesnysis puskarininkis Albinas Grinkevičius, seržantai Rolandas Grinkevičius ir Remigijus Grinkevičius - karių giminės nariai, atstovaujantys Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos savanorių rinktinę. Tai pirmas atvejis, kai Lietuvos kariuomenėje tėvas, sūnus ir sūnėnas drauge dalyvauja tarptautinėje misijoje. 2009-ųjų metų Lietuvos kariuomenės apdovanojimuose, skirtuose kariams ir civiliams, labiausiai garsinusiems Tėvynę ir kariuomenę, savo išskirtiniais poelgiais, pasiaukojančia tarnyba ir atsidavimu kario profesijai, Grinkevičiai apdovanoti skulptūrėle „Pareiga ir pašaukimas" .
Dainavos rinktinės patriotai
Vyriausiasis šeimos narys - Albinas Grinkevičius Lietuvos kariuomenėje tarnauja nuo 1991 m. „Pradžia buvo 1991-ųjų sausio įvykiai. Aš, kaip ir kiti Lietuvos žmonės, vykau į sostinę ginti svarbiausių mūsų valstybės objektų. Po šių įvykių apsisprendžiau susieti savo gyvenimą su krašto gynyba, tų pačių metų kovo mėnesį jau oficialiai tapau Alytaus rinktinės savanoriu, ten tarnauju ir iki šiandien", - pasakojo A. Grinkevičius.
Albino sūnus ir sūnėnas - seržantai Remigijus ir Rolandas - taip pat tarnauja Dainavos rinktinėje.
Albino sūnėnas Rolandas tarnybą kariuomenėje pradėjo prieš 11 metų. Pasak Rolando, kario kelią pasirinkti jį paskatino aplinka, draugai. „Tuo metu visi mano draugai jau buvo savanoriai, rinktinėje tarnavo ir vienas mano brolis, aš tuo metu dar mokiausi aukštesniojoje mokykloje, baigęs ją planavau tarnauti šauktiniu, tačiau tapau savanoriu, - pasakoja Rolandas. - Baigęs mokslus, dar labiau pasinėriau į savanorio tarnybą, dalyvavau mokymuose, tarptautinėse pratybose, vėliau išvažiavau ir į misiją".
Jauniausiasis iš PAG-10 tarnaujančių Grinkevičių, Remigijus, rinktinėje tarnauja nuo 2006 metų. „Kas paskatino rinktis tarnybą Lietuvos kariuomenėje? Tėvo įtaka, - neabejoja Remigijus. - Nuo mažens lydėdavau tėvą į pratybas, vaikystė prabėgo Dzūkijos miškuose. Mane supo patriotiška aplinka, karinė dvasia. Alytuje dar gyvena trys pusbroliai savanoriai, su vienu iš jų, Rolandu, tarnaujame čia, Afganistane. Be abejo, džiaugiuosi tokiu auklėjimu ir savo pasirinkimu".
Karių šeimynos atstovams misija Afganistane nėra pirmoji, kai jie tarnauja kartu. 2005 m. Albinas ir jo sūnėnas Rolandas drauge tarnavo Kosove. „Ten buvo kitas kraštas, kitos užduotys. Tarnavome žvalgybos kuopoje, labai daug judėjome. O čia, Afganistane, tarnaujame Lietuvos vadovaujamame vienete, kur ir užduotys - kitos, ir tarnybos pobūdis kitoks", - pasakoja j. psk. A. Grinkevičius.
Pirmą kartą į misiją išvykęs Remigijus sako, jog jam ši patirtis taip pat labai įdomi. Misijos pobūdis, tarnybos ypatumai, Remigijaus nuomone, turės teigiamos įtakos jo tolesnei karinei patirčiai. „Manau, kad čia įgijau profesinės patirties, pasisėmiau begalę įspūdžių, ilgą laiką teko tarnauti su tarnybos draugais. Grįžę į tėvynę toliau kartu tarnausime, tačiau būsime gerai pažįstami, pamatę sunkesnes tarnybos sąlygas, iškentę rutiną, neįprastą gamtą, atlikę pavestas užduotis", - sakė Remigijus.
PAG-10 tarnaujantys Grinkevičiai neabejoja, kad misijoje jie įgijo neįkainojamos patirties. „Labai pasisekė, kad atliekant savo pareigą turėjom galimybę aplankyti tolimą kraštą, pažinti jo kultūrą, istoriją, žmones. Teko daug patruliuoti Goro provincijoje, tiek jos sostinėje Čagčarane, tiek atokiuose kaimuose, visa tai yra nepaprasta patirtis, naudinga mums ir kaip kariams, ir kaip paprastiems žmonėms," - sako Albinas.
Trečią kartą tarptautinėje misijoje tarnaujantis Rolandas tiki, jog su kiekviena misija įgyja vis daugiau karinės patirties, žinių. „Ne pirmą kartą tarnauju, todėl per pratybas besirengiant misijai yra tikrai lengviau. Dar prieš išvykdamas žinojau, ko čia galiu tikėtis, galėjau patarti tarnybos draugams, kurie vyko į misiją pirmą kartą, - sako seržantas. Jis neabejoja, kad misija yra ir gyvenimiška mokykla. „Ilgą laiką gyvename nedideliame kontingente, reikia išmokti pakantumo, sugyventi su kitais, kad galėtume sėkmingai vykdyti savo užduotis, tai labai svarbu,"- pasakoja Rolandas.
Nuolaidų vieni kitiems nedaro
Pasakodami apie tarnybą Grinkevičiai teigia, jog nesijaučia išskirtiniais, dėl to kad atstovauja vienai šeimai: „Esame kariai. Turime savo užduotis, kurias kasdien vykdome, - pasakoja Albinas. - Kiekvienas turime savo tiesioginius vadus, jų nurodymus ir vykdome. Aišku, poilsio metu galime pasišnekėti, susitikti, tada galime pajusti, jog esame šeima".
Sūnus Remigijus pritaria tėvui: „Aišku, į misiją vykti su artimiausiais žmonėmis yra tikrai malonu, tačiau kasdienėje savo tarnyboje to nejaučiame, turime užduotis, jas vykdome, esame kariai, ir visi čia lygūs, nuolaidų vienas kitam nedarome, priešingai, jaučiame dar didesnę atsakomybę, kad kiti kariai nelaikytų mūsų išskirtiniais, vienas iš kito dar daugiau reikalaujame".
Tėvas ir sūnus taip pat pabrėžia gerai sutariantys ir namuose, o tai tiktai palengvina tarnybą kariuomenėje, dalinyje ar misijoje. Albino sūnėnas ir Remigijaus pusbrolis Rolandas svarsto, jog, matyt, visiems Grinkevičiams yra įprastas kario gyvenimas, jis nemato nieko keisto, kad šios karių giminės atstovai susitinka tarptautinėje misijoje. „Būtų įdomu pažiūrėti, jei prie mūsų čia tarnaujančių prisidėtų dar du mano broliai, kurie taip pat yra Dainavos rinktinės savanoriai," - šmaikštavo Rolandas.
Tokie atvejai reti
Grinkevičiai sako, jog vykti į misiją kartu yra smagu, tačiau sunkiau namuose liekantiems šeimos nariams. „Sunkiausiai yra žmonai, - sako Albinas. - Man lengviau, nes mano sūnus ir sūnėnas yra šalia, nors ir ne namuose Lietuvoje".
„Manau sunkiausia mamai, nes ji turėjo išleisti vyrą ir sūnų į misiją, tačiau ji supranta mūsų tarnybą, pasirinkimą ir pareigą, kurią mes atliekame," - mano srž. R. Grinkevičius.
Didžiausią misijų patirtį iš PAG-10 tarnaujančių Grinkevičių trijulės turi Rolandas - ši misija jam jau trečioji, kartu su savo dėde Albinu jis tarnavo Kosove, 2006-2007 m. dalyvavo ir Goro provincijos atkūrimo grupės ketvirtojoje pamainoje. Nuolatiniai pasirengimai, vėliau ilgalaikiai išvykimai į misijas jau tapo neatsiejama Rolando tarnybos dalimi. Anot kario, šeima yra įpratusi jį matyti nenustygstantį vietoje. „Be abejonės tiek man, tiek šeimai nėra lengva, kai reikia ilgam išsiskirti, tačiau žmona mane supranta ir palaiko - juk tokia mano tarnyba", - pasakoja jis.
Tarnyboje kariams yra sudarytos sąlygos susisiekti su artimaisiais, įrengtos interneto prieigos, veikia telefono ryšys. Karių, dalyvaujančių misijoje, šeimų nariai gali dalyvauti bendruose renginiuose, šventėse, gauti informaciją apie artimųjų tarnybą tarptautinėje misijoje. Lietuvos kariuomenės psichologai karius ir jų artimuosius konsultuoja, suteikia būtinų žinių apie tai, kaip lengviau įveikti nemalonius ilgalaikio išsiskyrimo sukeliamus jausmus.
Parengė vyr. ltn. Skomantas Povilionis, PAG-10 visuomenės informavimo karininkas
S. Povilionio nuotrauka
Šis straipsnis taip pat yra išspausdintas laikraštyje „Savanoris", Nr.4 ( 412)
