Inžinerijos batalionas pelnytai gali didžiuotis savo gretose turėdamas ne tik vienus vienus stipriausių karių visose Sausumos pajėgose – „Geležinės valios karių“ statulėlės į šį dalinį atvyksta kasmet. „Geležinės valios kario“ statulėlė – tai kasmetinis Sausumos pajėgų apdovanojimas, nuo 2013 metų teikiamas už daugiau nei maksimaliai išlaikytus karinio fizinio pasirengimo testus. Tradiciškai statulėlė kariams įteikiama po pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ Sausio 13-osios aukoms atminti. Taip pat tradiciškai, pradedant 2015 metais, tarp „Geležinės valios kario“ nominantų visada būna ir inžinierių (2015 m. – vyr. ltn. Domas Laukaitis, mjr. Mindaugas Gvildys; 2016 m. – vyr. ltn. Domas Laukaitis, gr. Vilius Petrauskas; 2017 m. – vyr. ltn. Domas Laukaitis, mjr. Mindaugas Gvildys). Šiemet Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas plk. Artūras Radvilas 2018 metų „Geležinės valios kario“ statulėles taip pat įteikė net dviem inžinieriams – mjr. Mindaugui Gvildžiui ir vyr. eil. Šarūnui Andriulaičiui. Ir vėl būtų galima sakyti „tradiciškai“, jei ne viena maloni išimtis – „Geležinės valios kariais“ tapo ne du, o net trys inžinieriai, nes prie stipriausių bataliono vyrukų prisijungė ir vyr. srž. Aleksandra Mažylienė. Šių karių fizinio pasirengimo testų rezultatai daugiau nei įspūdingi: mjr. Mindaugas Gvildys atsispaudė 115 kartų, susilenkė 103 kartus, 3 km nubėgo per 11 min. 35 s, ne ką prasčiau sekėsi ir vyr. eil. Šarūnui Andriulaičiui – 106 atsispaudimai, 96 susilenkimai ir per 11 min. 6 s įveiktas 3 km atstumas, na, o vyr. srž. Aleksandros Mažylienės rezultatas − 72 atsispaudimai, 102 susilenkimai ir 13 min. 30 s (beje, bėgimas yra pati nemėgstamiausia Aleksandros rungtis – aut. past.). Paprašėme karių šiek tiek papasakoti apie save, apie gautą apdovanojimą ir su visais pasidalinti paslaptimi, kaip jiems pavyksta pasiekti tokių aukštų rezultatų.
Trumpas karių dosjė:
Mjr. Mindaugas Gvildys
Amžius 35 metai
Pareigos Štabo S3 skyriaus viršininkas
KAS tarnauja nuo 2001 m.
Šeiminė padėtis vedęs, su žmona augina 2 sūnus
Vyr. srž. Aleksandra Mažylienė
Amžius 31 metai
Pareigos Štabo S1 skyriaus personalo specialistė
KAS tarnauja nuo 2006 m.
Šeiminė padėtis ištekėjusi
Vyr. eil. Šarūnas Andriulaitis
Amžius 31 metai
Pareigos 2 inžinerijos kuopos 4 inžinerijos būrio Užtvarų įrengimo skyriaus vadas
KAS tarnauja nuo 2014 m.
Šeiminė padėtis vedęs, su žmona augina sūnų ir dukrą
– Ar tikėjotės šiemet tapti „Geležinės valios kariu“, galbūt to specialiai siekėte?
Mjr. Mindaugas Gvildys (toliau – M.G.): Visi turi turėti tikslų ir jų siekti, tuomet gyvenimas tampa daug įdomesnis, tuo tikslu gyveni kasdieną. Siekti žinodamas, kad gali ir iš tavęs to tikimasi, labai motyvuoja. Šiemet tikrai tam ruošiausi, nors ir turėjau Achilo sausgyslės traumą ir šiek tiek jaudinausi dėl bėgimo, tačiau pavyko gana sėkmingai pasiruošti ir pasiekti aukštų rezultatų. Kai sieki maksimumo ir jį įvykdai, visada tikiesi, kad pavyko, bet didžiulė konkurencija tikrai neleidžia būti tikram, kad ir vėl tapai geriausias. Kiek minėjo Sausumos pajėgų vyr. puskarininkis (jis atsakingas už „Geležinės valios kario“ išrinkimą – aut. past.), šiemet nugalėjau tik vienu tašku. Lygiai taip pat prieš kelerius metus tik keliais taškais atsilikau ir likau antras.
Vyr. srž. Aleksandra Mažylienė (toliau – A.M.): Niekada specialiai nesiekiau tapti geležinės valios kare. Esu girdėjusi ir mačiusi, kad tokie apdovanojimai vyksta jau ne vienerius metus, tačiau pirmiausias mano tikslas buvo gauti ženkliuką už puikų fizinį pasirengimą. Anksčiau, berods, tam reikėjo 5 kartus maksimaliu rezultatu (300 taškų) išlaikyti karinio fizinio pasirengimo testus. Dabar ženkliukai turi laipsnius – bronziniai, sidabriniai, auksiniai. Plačiau apie juos galėtų papasakoti fizinio rengimo specialistai. Taigi, kai gavau auksinį ženkliuką, pasidarė įdomu „O kas dabar?“, todėl nusprendžiau, kad reikia sudalyvauti ir „Geležinės valios kario“ rinkimuose.
Vyr. eil. Šarūnas Andriulaitis (toliau – Š.A.): Šiemet tikrai nesitikėjau tapti laimėtoju. Buvau patyręs kojos traumą, negalėjau greitai bėgti, galvojau, kad neužteks surinktų taškų. Visada žinojau apie tokį apdovanojimą ir apie tai, kad verta pasistengti fizinius karinio parengimo normatyvus išlaikyti kuo geriau. Džiaugiuosi, kad šiemet pavyko.
– Ką Jums reiškia šis apdovanojimas? Ar tokie laimėjimai skatina motyvaciją?
M.G.: Mano manymu, labai sveikintina Sausumos pajėgų vado iniciatyva kasmet išrinkti aktyviausius ir didžiausią taškų skaičių iš fizinio parengimo testų surenkančius karius. Neretai kitų pajėgų kariai klausia, už ką skiriamas „Geležinės valios kario“ apdovanojimas ir nustemba, kodėl tokios motyvavimo priemonės ir siekio išrinkti geriausius nėra kitur.
Kalbant apie rezultatus, maksimalius 300 taškų surinkdavau gana seniai, bet niekada nebuvo motyvacijos siekti daugiau, nes riba – 300. Na, o dabar konkurencija tikrai yra – pastaruosius pora metų iškovoti statulėlę pavyko tik minimaliu taškų skirtumu. Pavyzdžiui, mano amžiaus grupėje norit laimėti reikia surinkti apie 370 taškų, t. y. iš visų testo pratimų reikia surinkti maksimalų taškų skaičių, o vėliau skaičiuojama po vieną tašką už kiekvieną papildomą atsispaudimą ar susilenkimą bei 6 s greičiau įveiktą 3 km trasą. Todėl šis apdovanojimas man reiškia tikrai daug – tai viena iš sričių, kur įvertinami mano pasiekti rezultatai. Simboliška ir gražu, kad apdovanojimas įteikiamas metų pradžioje po bėgimo, skirto Tėvynės gynėjams.
Tiesa, siekti kuo aukštesnių fizinio pasirengimo testų rezultatų pradėjau prieš ketverius metus, kai buvau karjeros kursuose JAV. Tik atvykus į kursus buvo pristatyta, kad bus apdovanojamas geriausiai iš kurso fizinio pasirengimo testą išlaikęs karys. Iš viso kurse buvo 96 karininkai – 80 iš JAV ir 16 užsieniečių. Man buvo pasakyta, kad dar nei vienas užsienietis nėra šio titulo laimėjęs, nes amerikiečiams šis apdovanojimas be galo svarbus, jį gauti – didelė garbė. Man tai buvo ypatinga motyvacija, žinojau, kad galiu ir pradėjau ruoštis. Tiesiog gyvenau tuo. Sportuodavau po du kartus per dieną ir tapau geriausiu kurse. Grįžus po kurso ir Lietuvoje jau trečią kartą pavyksta tapti geriausiu savo amžiaus grupėje. Žinoma, labai norėtųsi, kad visi kariai turėtų motyvacijos siekti aukščiausio įvertinimo, nes kiek tenka bendrauti, yra nemažai tokių, kurie padaro minimumą ir net nesistengia siekti aukštesnio rezultato.
A.M.: Deja, šiais metais nepavyko sudalyvauti Sausio 13-osios bėgime, paminėti žuvusių laisvės kovotojų ir atsiimti apdovanojimo iškilmingame renginyje. Tačiau tai nieko nekeičia. Ir be iškilmingo įteikimo tai vienas geriausių įvertinimų.
Š.A.: Man šis apdovanojimas taip pat labai daug reiškia, jaučiuosi įvertintas už įdėtas pastangas. Laikyti statulėlę rankose, jaustis vienu stipriausių pajėgose yra ne tik be galo malonu, bet ir motyvuoja siekti dar aukštesnių tikslų. Norėčiau ir kitais metais tapti „Geležinės valios kariu“, bet jei nepavyktų, labai neliūdėčiau. Tiesiog žinočiau, kad stengtis reikia dar daugiau.
– Kaip į šį apdovanojimą reagavo Jūsų šeima, draugai, tarnybos kolegos?
M.G.: Reakcija, kai apdovanojimą gauni trečią kartą, žinoma, skiriasi nei pirmą kartą gavus. Kai kurie draugai ir kolegos linki kitais metais leisti „pasireikšti“ kitiems, komentuoja, kad neoriginalu. Kaip bebūtų, man tai yra pasiekimas, dėl kurio reikia įdėti nemažai pastangų – nėra taip, kad ateini ir pasiimi apdovanojimą. Šeimoje juokauju, kad pirmąjį apdovanojimą skyriau žmonai, pastaruosius du sūnums, dabar reiks ir dėl savęs pasistengti.
Š.A.: Šeimai apie šį apdovanojimą esu pasakojęs ir sakęs, kad norėčiau laimėti. Labiausiai džiaugėsi dukra, ji visuomet laukia manęs grįžtančio, o ypač su apdovanojimu. Sūnus dar neseniai gimęs, todėl jam dar nelabai svarbu. Sulaukiau daug sveikinimų ir iš draugų, o su tarnybos kolegomis šiuo metu retai susitinku, nes mokausi, bet grįžus į dalinį būtų įdomu išgirsti, ką mano visi.
– Ką darote, kad pasiektumėt tokių aukštų fizinės parengties rezultatų? Kokias sporto šakas renkatės?
M.G.: Siekiant aukštų fizinio parengimo rezultatų, pirmiausia reikia tuo gyventi. Labai norint, tikrai galima rasti laiko beveik kiekvieną dieną bent trumpam nueiti į sporto salę, kad ir po darbo ar pietų pertraukos metu. Prieš normatyvus maždaug mėnesį ruošiuosi konkretiems fizinio pasirengimo testo pratimams: atsispaudimus bei susilenkimus pradedu daryti kas antrą dieną, taip pat ir bėgioti. Šiaip pastaruoju metu sportas tapo vienu iš didžiausių mano hobių. Kartu su žmona sportuojame gana aktyviai, 5-7 dienas per savaitę einame į sporto salę, stipriname raumenis, sekmadienį skiriu bėgiojimui, žiemą – baseinui arba slidinėjimui. Vasaros metu daug laiko praleidžiu buriuodamas, tai dar vienas hobis – senelio „palikimas“. Anksčiau gana aktyviai žaisdavau krepšinį, tinklinį, tačiau per pastaruosius kelerius metus patyriau keletą traumų, kurios privertė, kad ir kaip to nenorėčiau, šių sporto šakų vengti.
Fizinis pasiruošimas man visada buvo vienas iš prioritetų – tai ir pavyzdys kariams, kuriuo pats juos galiu motyvuoti, ir savimotyvacija pačiam, ir geresnė savijauta. Na, ir žinoma, stengiuosi būti pavyzdys savo dviem sūnums.
A.M.: Kariuomenėje fizinis pasirengimas yra labai svarbus. Kiekvienais metais kariai laiko testus, kuriems yra numatyti minimalūs reikalavimai, bet smagiausia, kad nėra nubrėžtos ribos tobulėjimui, todėl galima drąsiai „kopti“ virš 300 taškų, o pasiekus aukštų rezultatų, gauti nusipelnytą įvertinimą.
Na, o Inžinerijos batalione geras fizinis pasirengimas ir įvairių sporto šakų pasiekimai jau tapo tradicija. Krepšinis, imtynės, penkiakovė ir dar daugybė kitų sporto šakų, kuriose bataliono kariai pasiekia aukštų ir labai dažnai – pačių aukščiausių rezultatų. Prieš daug metų pirmą kartą sudalyvavau Atvirajame Lietuvos kariuomenės penkiakovės čempionate – buvau vienintelė mergina. Buvo keista. Pastaraisiais metais moterų intensyviai daugėja (2018 m. čempionate dalyvavo 16 merginų – aut. past.), sulaukiame ir kolegių iš užsienio. Kartelė užkelta labai aukštai: tarp dalyvių yra įvairių sporto šakų atstovių – bėgikės, plaukikės, rankininkės... Aš asmeniškai negaliu pasigirti savo mylimiausia rungtimi, neturiu savo „arkliuko“, todėl dirbu ties visomis penkiomis rungtimis vienodai. Griežto treniruočių grafiko taip pat neturiu. Dažnai kaip studentė susigriebiu tik paskutiniais mėnesiais – va, reikia kažkur daugiau „pasitempti“. O kai „pasitempiu“, karinio fizinio rengimo testas tampa vienas juokas. Na, gerai – ne vienas juokas, bet įdėtas darbas atsiperka kelis kartus.
Š.A.: Stengiuosi kuo daugiau būti fiziškai aktyvus, man sportas kaip įprotis, gyvenimo būdas. Jeigu reikia rinktis tarp mašinos ir dviračio, vykti į darbą renkuosi dviratį. Iš sporto šakų dažniausiai renkuosi bėgimą ir treniruoklių salę, o treniruotėms skiriu 4-5 dienas per savaitę.
– Kaip manote, kur glūdi Inžinerijos bataliono paslaptis, kad būtent jo kariai kiekvienais metais yra tarp „Geležinės valios karių“ laimėtojų?
M.G.: Kalbant apie batalioną, tai džiugu, kad aukštus rezultatus inžinieriai demonstruoja ne tik čia, bet ir karinėje penkiakovėje, krepšinyje bei futbole. Bataliono kariams sudarytos sąlygos sportuoti, o motyvacija siekti aukštų rezultatų, visų pirma, ugdoma per tradicijas. Kiekvienais metais batalione rengiamos savaitę trunkančios sporto žaidynės, kuriose varžosi visi bataliono kariai, o iškovoti geriausiųjų vardą yra labai didelė garbė. Taip pat kas mėnesį batalione vyksta bataliono vado inicijuoti vis kitos sporto rungties turnyrai. Juose gali varžytis ir aukščiausius rezultatus demonstruoti visi bataliono kariai. Geriausieji su pasiektu rezultatu patenka į garbės lentą ir apdovanojami bataliono vado vardine moneta. Tai tikrai didina karių motyvaciją ir norą siekti pačių aukščiausių rezultatų.
A.M.: Inžinerijos batalione tarnauju jau maždaug 10 metų. Tai tobula vieta: šaunus kolektyvas, istorinė ir išpuoselėta aplinka, išskirtinė tarnybos specifika. Kaip yra sakęs vienas gerbiamas bataliono puskarininkis, pėstininkas + matematika = inžinierius. Ir, žinoma, puikios sąlygos sportui. Nenorim nuleisti kartelės. Tai jau ne tik asmeninis reikalas, bet ir savotiškai visos mūsų bendruomenės tikslas. Nesinori atiduoti to, kas taip „saldu“. O geras pavyzdys užkrečia.
– Ko galėtumėt palinkėti kariams, norintiems tapti tokiais pat stipriais ir greitais, kaip Jūs?
M.G.: Visų pirma, linkiu siekti tapti fiziškai aktyviems ir atrasti motyvacijos sportuoti. Nesvarbu, koks tai bus sportas, gauta nauda bus visapusiška – tiek fizinė, tiek psichologinė. Žinau, kaip sunku pradėti, bet pradėti gali visi. Manau, kiekviename dalinyje yra puikių fizinio rengimo specialistų, kurie gali padėti ir, jei tik yra noro, jie visada patars, sudarys programą bei apmokys. Linkiu kiekvienam turėti motyvacijos siekti maksimumo, o vadams tokius karius motyvuoti ir rodyti kaip pavyzdį.
A.M.: Palinkėsiu turėti tikslą. Tik tikslingos pastangos ir koordinuotas darbas atneša saldžiausias pergales. O jei tikslų neturit, tiesiog pabandykit – užkabins.
Š.A.: Palinkėčiau išsikelti tikslus ir niekada nesustoti juos pasiekus. Kuo sunkesnė pergalė, tuo didesnis džiaugsmas.
Inžinerijos bataliono informacija
A. Pliadžio, vyr. eil. M. Lysenko nuotr.
