Naujienos

Rugpjūčio 16 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus kapinėse, šeimos kapavietėje, iškilmingai perlaidotas sovietmečiu kalėjime sušaudytas partizanas, Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vadas, Juozapas Streikus-Stumbras. laidotuvės. Šio Laisvės kovotojo palaikai buvo rasti pernai Vilniaus miesto Antakalnio kapinių teritorijoje („Našlaičių“ kapinėse), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ten vykdant partizanų palaikų paieškas. Simboliška, kad partizanas palaidotas likus dienai iki jo 58-ųjų mirties metinių.

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje šv. Mišias už J. Streikų-Stumbrą aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Palydint Lietuvos partizaną į paskutiniąją kelionę dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės savanoriai, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras, partizano giminės ir artimieji.

Juozapas Streikus-Stumbras (g. 1923 m., sušaudytas 1962 m.) nuo 1941 m. iki 1958 m. aktyviai priešinosi Lietuvos okupantams. 1941 m. sovietų okupacijos metu pradėjo slapstytis nuo sovietų valdžios, platino antisovietinius atsišaukimus. 1941 m. birželio 24 d. kartu su kitais Birželio sukilimo dalyviais išlaisvino Antazavės miestelį nuo sovietų valdžios. Į Lietuvos laisvės armijos (LLA) aktyvią veiklą įsitraukė nuo 1942 m.

Nuo 1944 m. liepos mėn. tėvo vadovaujamo Žalgirio būrio partizanas, slapyvardžiu „Stumbras“. 1945 m. rugsėjo 28 d. žuvus tėvui tapo Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos vado pavaduotoju. 1947 m. rugsėjo mėn. paskirtas šios kuopos vadu, o 1949 m. sausio 7 d. – Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vadu. Dalyvavo daugkartiniuose ginkluotuose susirėmimuose su stribais ir NKVD daliniais Lietuvos ir Latvijos teritorijose.

1958 m. liepos 22 d. J. Streikus-Stumbras legalizavosi kartu su jaunesniu broliu partizanu Izidoriumi Streiku-Girėnu. Tačiau brolius Streikus sovietų valdžia apgavo. 1961 m. spalio 6 d. Valstybės saugumo komitetas (KGB) juos suėmė ir nuteisė. 1962 m. birželio 15 d. uždarame posėdyje J. Streikus-Stumbras buvo nuteistas mirties bausme ir sušaudytas 1962 m. rugpjūčio 17 d. KGB kalėjime Vilniuje.

1998 m. J. Streikui-Stumbrui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1999 m. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis. Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. dekretu jis apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).

Parengta Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informaciją.

Eil. Andriaus Jankausko nuotraukos.