Lt En
logo
lt
en

Naujienos

Išleista karės poezijos knyga

Išleista karės poezijos knyga

 

Kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje tarnaujanti karo medikė seržantė Rita Jankevičienė ir jos mama Elena Čiganienė išleido knygą „Dvi jūros“.

 

Knygoje pateikiama vienos šeimos dviejų kartų atstovų – mamos ir dukters – kūryba, perpinta dviejų amžiaus laikotarpiu gijomis, sušildyta išgyventais jausmais, prisiminimais, šviesiu meilės, šeimos ir kitų žmoniškųjų vertybių teigimu, atskleidžia savitą požiūrį į gamtą, aplinką.

 

Rita eilėraščių kūrimą pradėjo dar vaikystėje. Pirmus eilėraščius parašė besimokydama antroje mokyklos klasėje.

 

Pasak autorės, paprastai kūrimui įkvėpia aplinka, supantis įvykiai, ryšys su gamta, išgirstos žmonių istorijos ar išgyvenimai. Rita pastebi, kad eilėraščiai labiau „rašosi“ esant tragiškiems išgyvenimams ar įvykus nelaimei, kuri priverčia susimąstyti apie gyvybės trapumą, žmogaus egzistenciją. Žymiai sunkiai išreikšti eiliuotai laimę, sėkmę, džiaugsmą. Nemažai savo eilių Rita parašė būdama tarnyboje.

 

„Dvi jūros“ – tai jau antroji Ritos knyga. Knyga išleista privačia Ritos ir jos šeimos iniciatyva iš asmeninių lėšų. Knygos apimtis 160 psl. Rita daugiau kuria eilėraščius ir miniatiūras, jos mama – apsakymus, noveles.

 

Vienas iš knygos eilėraščių dedikuotas tragiškai žuvusiam kariui eiliniam Donatui Buziui, kurį pažinojo Rita.

 

„Ryto baladė
Donatui atminti“

 

Koksai stebuklas
Saulei ką tik patekėjus!
Pragydo visos paukštės,
O gražiausias vieversėlis.
Suskambo džiugesiu
Atbudusi gamta.
Anksčiau to grožio
Neregėdavau, deja...
Ilgai pas mamą
Pamiegodavau ryte.
Dabar tarnyboje:
Tokia kareiviška dalia.
Mama, ji laukia.
Greitai motinos diena.
Rašau jai laiškus,
Jei ne popieriuje – minčių lape.
Šaltoka.
Iš klajojančių minčių
Grįžtu į postą.
Aš sargyboje - budžiu.
Tuoj baigsis mano pamaina,
Ateis diena.
Žvarboka.
Gerai, kad pirštinėms
Pasidalinau su draugu.
Už posūkio mašiną
Atvažiuojant išgirstu.
Greičiau į šilumą,
Mašinos link suku...
! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! !
Akimirka...
Ir spengiančiai tylu...
Su vyturėliais kylu.
Kur aš?
Aš lekiu?
Paklaikę darugo akys.
Išsigandus pamaina...
Kas atsitiko man?
Nutrūko vyturio daina.
Į ryto ūką
Įsilieju, ištirpstu.
Sudie, mielieji, viskas,
Išeinu...
Kas šiemet mamai dovanos gėlių?
Gyvenk, drauguži,
Tu gyvenk už du...

  

Tekstas – psk. Alvydo Tamošiūno.