Iš nebūties savo istorijoje jau kėlėmės ne vieną kartą. O juk prisikėlusieji įgyja amžinų savo tvarumo galių, anot rašytojo Marcelijaus Martinaičio. Taip ir su lietuviška aviacija, o ypatingai - karo aviacija. Štai jau devynioliktoji vasara, kuomet dangaus žydrynė pasipuošė lietuvišku Vyties Kryžiumi, atskraidintu, tiek tos, kad ir nemūsišku transportiniu-keleiviniu lėktuvu An-2, tuokart pilotuojamu vyresniųjų leitenantų Tado Juozapavičiaus ir Kazimiero Šalčiaus. Ir jau antrą kart, kai atkurta Lietuvos karo aviacija. Tik vėliau, kuomet kariška aviacija virto į Lietuvos kariuomenės Karines oro pajėgas, majoras Tadas Juozapavičius, prasitars, tą dieną jautęs didžiulį pasididžiavimą ir atsakomybę, matant baltuosius Vyčio Kryžius virš ką tik, ką tik ir vėl besiformuojančios jaunosios Lietuvos. Ir tai vėl naujas iššūkis ir atsakomybė pirmiausiai prieš save ir prieš šalį, kurią pasiryžo pirmieji karo lakūnai tarnauti besiformuojančiose karinėse struktūrose.
Kuomet 1992 m. sausio 2 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Aviacijos tarnyba, galima buvo viltingai planuoti ir įgyvendinti pirmuosius planinius skrydžius čia, kur Aš ir Tu gimei, kur visa tai, ką privalu saugoti išsaugoti, neprarasdami nuovokos, kad „patriotizmo samprata nėra sustingusi, duota visiems laikams, ji yra istorinė, ir nuolat pripildoma naujo turinio", - pasakytų garbus minėtas rašytojas.
Ir tai, tarsi, tapo kūnu, - Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos lakūnai pradėjo skraidyti pagal kovinės parengties planus. Išsipildė lūkesčiai, o gal ir nuogąstavimai, birželio 18 d., niekam ir niekada nežinoma, staiga tapo reikšmia, įvardinta kaip Karinių oro pajėgų diena, minima kasmet. Ir ne jubiliejais ar sukaktimis, o tiesiog kiekvieną kartą, ramia sąžine pakėlus galvą viršun, į Lietuvos dangų, kur jau nebematysime An-2 skrydžio, bet išvysime naujos kartos orlaivius, taip pat pasipuošusiais Vyčio Kryžiais, kaip šalies, išsaugojusios aviacijos savastį ir kiekvienam karo lakūnai brangias ir artimas tiesas.
Lietuvos karo aviacija, kaip toje Hans Christian Andersen pasakoje, buvusiu pilkuoju ančiuku įgavusiu baltosios gulbės giesmininkės pirmuosius baltus Vyčio Kryžiaus simbolius, kuriais dabinasi naujai įsigyjami Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviai, tapdami nauju ir būsimu kultūriniu reiškiniu, iš aukšto matydami savo krašto besikeičiančius vaizdinius.
Tūlas pilietis, dažnai į administracinį atlapą įsisegęs ženklelį su baltuoju kryžiumi, išreiškia tuo savo lojalumą ir ištikimybę ženklui, kuriuo pasitiki, kuriuo didžiuojasi, skleisdamas informacinę sklaidą apie karo aviaciją arba tiesiog lietuvišką aviaciją. Vyčio Kryžiaus ženklo studijinės galimybės nagrinėjamos Biovizualizaciniu įvaizdžio formavimo metodu, tiesiog suteikia vienokią ar kitokią galimybę laiko išbandytai ženklo atsakomybės pajautai, susiejančią mus tiek laike, tiek erdvėje.
Dvigubo kryžiaus atsiradimas siejamas su Jogailos krikštu. Tikėtina, kad jo simbolika buvo susijusi su šiuo reikšmingu įvykiu. Lietuvoje šis kryžius buvo pavaizduotas valstybės herbe esančio raitelio skyde. Iš pradžių jis simbolizavo tik valdančiąją Jogailaičių dinastiją. 1572 m., mirus paskutiniajam Jogailaičių vyriškosios giminės palikuoniui Žygimantui Augustui, dvigubas kryžius valstybės herbe vis dėl to išliko ir pradėtas vadinti Vyčio Kryžiumi. Reikėtų pabrėžti, kad kartais šis dvigubas kryžius naudotas kaip Jogailos ir Jogailaičių simbolis savarankiškai arba junginyje su kitais simboliais. Jis buvo vaizduojamas XIV amžiaus pabaigos Lietuvos monetose, valdovo dvaro vėliavoje, vadintoje Gončia vardu. Jogaila šį simbolį buvo leidęs naudoti keliems Lenkijos miestams ir Lietuvos sostinei Vilniui.
Vyčio Kryžių matome ir Karo aviacijos Garbės ženkle. 1932 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 24 patvirtintas šis ženklas, skirtas apdovanoti atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus įvykdžiusius Karo aviacijos lakūnus ir kitus ypatingų nuopelnų turinčius Lietuvos bei užsienio šalių piliečius.
„Plieno Sparnai‘ ženklas buvo gaminamas Prahoje, „Karnet a Kissely" firmoje iš 990 prabos vietomis juodinto sidabro. Taip pat buvo gaminama ir ženklo miniatiūra, skirta nešioti prie civilio vakarinio kostiumo.
Nūdienoje dvigubą kryžių matome ir dabartiniame Lietuvos valstybės herbe; naudojamas jis ir atskirai kaip drąsos ir pasiaukojimo, kovos už laisvę simbolis. Ką tai byloja? Tai tik begalinė atsakomybė duotai priesaikai ir pagarba pasitikėjimui, kuris mums duotas ar skirtas Tautos akivaizdoje tęsti tai, kas buvo visiems svarbu, tai, kas aktualu šiandien ir bus reikšminga netolimoje ateityje.
Nesipuikuodami patriotine retorika, sakytų gerbiamas poetas Marcelijus Martinaitis, bet kasdienos atsakomybe atsakingai tariame, Duok Diev, man tokią galimybę ir toliau, savo gyvenimą paskirti aviacijai, kuri, ką jau ką, Lietuvai padovanojo ir dovanoja visą plejadą ženklių lakūnų, aviacijos inžinierių ir kitų aviacinių sričių specialistų, kurie visi kartu formuoja baltąjį Vyčio Kryžiaus kontūrą.
Nuoširdžiai leiskite visų aviatorių ar dalies jų vardu padėkoti ir rašytojui Vytautui Martinkui, suskubusiam laiku nupūsti aviacijos praeities laiko dulkes ir padovanojusiam mums tikrą lietuvišką aviacinę tiesą, - istorinį romaną „Žemaičio garlėkis", liudijantį aviacinės minties pirmapradiškumą, pranokusį ne tik laikmečio Vakarų Europos specialistus, bet ir prognozavusiam aviacijos ateitį. Tai pirmiausiai didžiuliai nuopelnai pirmajam lietuvių aviatoriaus Aleksandrui Griškevičiui, kurį drąsiai galime vadinti Lietuvos aviacijos pionieriumi, padovanojusiam mums galimybę vadintis aviaciniu kraštu.
Baltojo ženklo kontūrus ant Lietuvos aviacijos orlaivių išvystame istorinėje informacijoje nuo 1919 metų, kuriantis Lietuvos karo aviacijai, o tokiam Vyčio Kryžiaus atvaizdui, koks išlikęs lig šiol, šiemet sukanka 90 metų.
Šiandien Karinių oro pajėgų orlaiviams patikima saugiai pervežti Lietuvos karius į „karštuosius" kraštus taikdariškoms misijoms atlikti, padėti žvejybos entuziastams sugrįžti į namus, apsaugoti galimas pasekmes nuo įsiliepsnojusios ugnies liepsnos, padėti nukentėjusiesiems visur ir visada (pagalbos telefonas 118).
Kad ir koks vyrautų mumyse konkurencingumas aviacijos srityje, pirmiausiai išlieka natūralus ir tikras jausmas, - pakilti ir būti laimingam. Dangaus ir Žemės tikrai visiems ir visados užteks. Sieti save su aviacija yra laimė - ilgalaikė nekintama sėkmės forma. Kurkime ateitį kartu, anot Antoine de Sent Exiupery, kurti ateitį - kurti dabartį.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų
viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas Gintautas Deksnys
A. Tamošiūno nuotr.
