2018 m. vasario 1 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Vilniuje, įvyko konferencija tema „Vado autoritetas - nuo psichologijos iki strategijos". Renginį organizavo krašto apsaugos sistemos Psichologinės paramos grupė, minėdama savo įkūrimo 10-metį. Konferencijos pranešėjai dalinosi patirtimi apie lyderystę, diskutavo apie vado, kaip autoriteto sampratą, kalbėjo apie vertybių ugdymo svarbą, apie Lietuvos dabartinės karininkijos skirtumus, lyginant su prieškario laikotarpiu, dalinosi suvokimu apie psichologo vietą bei indėlį dabartinėje kariuomenėje bei paminėjo nūdienos vadovavimo aspektus. Konferencijoje dalyvavo renginio globėjas - krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Aktuali, išmani ir savo pranešimais bei veiklomis turininga dešimtmečio konferencija į sukvietė krašto apsaugos sistemos padalinių bei statutinių organizacijų aukščiausio lygio vadus. Renginio klausytojai galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus išmanioje programėlėje slido.com, diskusijos metu aktyviai diskutuota šiuolaikinės karybos vadovavimo klausimais, paliesta šauktinių problematika, pertraukų metu karo psichologai kvietė išbandyti jėgas įvairiose psichologinėse užduotyse, pramoginę dalį užėmė kariūnų muzikos grupė „Vytis" bei iliuzionistas Mantas Wizard.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, tardamas sveikinimo žodį, pabrėžė, kad kariuomenės stiprybė yra žmonės, o žmonės ateidami į kariuomenę ateina su savo savybėmis, kurios vienareikšmiškai turi įtakos jų darbui. Vadų pareiga - rasti bendrumą su kariais ir šioje vietoje psichologo darbas yra labai reikšmingas. Psichologai prisideda prie karių psichologinio atsparumo didinimo, padeda vadams rasti bendrą kalbą su kiekvienu šioje specifinėje terpėje, kuri reikalauja drausmės.
LK Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vado pavaduotojas medicinai plk. ltn. Raimundas Blavieščiūnas, prisimindamas karo psichologų vietą prieš dešimtmetį, pasidžiaugė, kad dabar kariai gali gauti psichologinę pagalbą kiekviename dalinyje ir pažinti psichologą ne tik kaip žmogų, kuris atlieka psichologinį įvertinimą medicininės ekspertizės metu, bet ir kaip žmogų, teikiantį realią pagalbą, iškilus psichologiniams sunkumams kasdienybėje.
Konferencijoje daug dėmesio buvo skiriama vado sampratai: koks vadas yra autoritetas, kuriuo norima sekti. Diskusijos metu išryškėjo vado tapimo vadu problematika. Visgi, pradžioje yra gaunamos vado pareigos ir tik po to vadas kuria savo autoritetą. Tačiau praktikoje pačios vado pareigos diktuoja lūkestį, kas jis bus autoritetas savo kariams. Taigi, diskusijoje, kurioje mintimis dalinosi visi konferencijos pranešėjai, buvo bandoma susisteminti, kaipgi tapti tokiu vadu, kuris būtų autoritetas kitiems. Esminės nuskambėjusios idėjos buvo šios: būti savimi ir to nebijoti, gerbti kitus, turėti daug žinių, praktikos, nuolat tobulėti su savo mentoriumi bei būti pasiruošusiam neretai paaukoti net savo asmeninį laiką. Prie vado kaip autoriteto sampratos vyr. kapelionas dr. mjr. A. Valkauskas pridėjo tokias savybes, kaip visišką pasitikėjimą savimi ir Dievu, drąsą ir ryžtą priimti sprendimus bei nuolatinį siekį tobulėti, priešingu atveju vado laukia nesėkmė. Kaip vieną iš svarbiausių klausimų, kuriuos sau turėtų užduoti kiekvienas vadas, savo pranešime dr. Rita Rekašiūtė paminėjo - „o kaip aš noriu būti prisimintas šiame kolektyve?". Apie autoritetingo vado sampratą kalbėjo ir NATO Pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas plk. Jakob Sogard Larsen, kuris sako: „kai eini kartu, rodai pavyzdį, kiti seka, nors ir sunku. Vadas turi gerai išmanyti savo sritį, pasitikėti, prisiimti atsakomybę už padarytas klaidas. Visi mes susiduriame su įvairiomis problemomis ir man negėda nueiti pas psichologą, nes tokiu būdu tu sužinai savo silpnybes ir stiprybes, kurios padeda judėti pirmyn. Iš esmės, iš vado, kaip autoriteto tikimasi, kad jis savo pavyzdžiu vestų ir mokytų savo karius, ugdytų vertybes, kuriomis gyvena pats, prisiimtų atsakomybę bei rūpintųsi kariu bei jo šeima".
Istorikas prof. Valdas Rakutis savo pranešime akcentavo, jog nereikia idealizuoti tarpukario kariuomenės, reikia paimti gerąsias to laikmečio savybes, bet negarbinti jos. Taip pat jis linkėjo dabartinei mūsų kariuomenei laikytis, kaip viena stipri šeima, kurioje būtų mažiau biurokratinio formalaus administravimo, daugiau dėmesio skirta karių socialinių problemų sprendimui.
Konferencijoje taip pat nemažai dėmesio skirta darbo su nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais aptarimui. Reikšminga ir kiek netikėta LR finansų ministro patarėjos, psichologės dr. Ritos Rekašiūtės išsakyta mintis apie tai, kad šiandienoje paauglystė trunka iki 26 metų. Tokia samprata lengvai paaiškina plk. ltn. A. Jagmino nuomonę, kad dabartiniai šauktiniai yra drąsesni, linkę prieštarauti nusistovėjusiai dogmai, kadangi paauglystės tarpsnyje būdinga turėti kraštutinę nuomonę apie viską. Ir nors visa tai sukelia papildomų iššūkių įvairaus lygio vadams, kaip teigia plk. ltn. A. Jagminas, tačiau bendrai ši šauktinių savybė vertinama teigiamai, kadangi tokiu būdu galima greičiau tobulėti, atsižvelgiant į drąsių jaunų žmonių poreikius.
Vienas iš konferencijos tikslų buvo atkreipti aukščiausio lygio KAS vadų dėmesį į psichologo reikšmę kariuomenėje, jo indėlį bei peržvelgti gerąsias tarpusavio bendradarbiavimo patirtis. Nuo 2008 m. iki 2018 m. KAS psichologų skaičius padidėjo nuo 12 iki 29, didėja psichologų galimybės konsultuoti, vesti įvairaus pobūdžio psichologinius mokymus, seminarus ar grupes kariams. Vien 2017 m. tokiuose mokymuose, kuriuos vedė karo psichologai, dalyvavo 11000 karių. Gerėjantis psichologinių paslaugų prieinamumas Lietuvos kariuomenėje rodo didėjantį karių sąmoningumą bei palankias vadų ir psichologo bendradarbiavimo galimybes.
Psichologinės paramos grupė
Anoniminė psichologinė nemokamu visą parą veikiančiu telefonu (kariams bei tarptautinėse operacijose dalyvaujančių karių šeimų nariams):
8 800 70 123
Psichologinė pagalba el. paštu (atsakoma per 3 darbo dienas):
psichologai@mil.lt
Informacija internete:
psichologai.kam.lt
