Naujienos

,,Mūsų jūra! Mūsų buvo, mūsų bus!“ – šis profesoriaus Vytauto Landsbergio šūkis, motyvavęs susirinkusius dalyvius, tapo Karinių jūrų pajėgų 25-ojo atkūrimo gimtadienio vinimi. Kadangi itin daug garbingų svečių norėjo pasveikinti sparčiai augančias Karines jūrų pajėgas, surengta iškilminga 25-mečio ceremonija.

Iškilmės prasidėjo rytinėmis šv. mišiomis Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, kurioje pamaldas laikė Lietuvos kariuomenės ordinaras Arkivyskupas Gintaras Grušas, palaiminęs visus Karinių jūrų pajėgų karius. Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salės konferencijoje Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Surgailis apžvelgė Lietuvos karo laivyno istoriją ir svarbą.

Rikiuotėje dalyvavo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys,  Karinių jūrų pajėgų vadai jūrų kpt. Arūnas Mockus (Lietuva), viceadmirolas Andreas Krause (Vokietija), viceadmirolas Veijo Taipalus (Suomija), NATO pajėgų integracijos vieneto vadas plk. Jakobas Siogardas Larsenas (JAV)jūrų kpt. Juri Saska (Estija), flotilės adm. Ingus Vizulis (Latvija), flotilės adm. Jaroslaw Ziemnianski (Lenkija), daugybė kitų garbių svečių iš Lietuvos ir vienuolikos užsienio valstybių.

„Karinės jūrų pajėgos – tai išskirtinis kariuomenės dalinys, parengiantis ,tikrus profesionalus, iš kurių ir taikos metu reikalaujama itin didelio kruopštumo, o Karinių jūrų pajėgų kariai itin vertinami tarptautinėse misijose.“ – sakė renginyje viešėjęs Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, sveikindamas Karines jūrų pajėgas, pasidžiaugė, kad kiekvienu jos nariu didžiuojasi ne tik Klaipėda, bet ir visa Lietuva. Profesorius Vytautas Landsbergis motyvavo atvykusius šūkiu: ,,Mūsų jūra! Mūsų buvo, mūsų bus!”

Karinių jūrų pajėgų atsiradimo Lietuvoje istorija

Karinio jūrų laivyno reikšmė valstybei įvairiais laikmečiais kito, o pirmenybė buvo teikiama prekybiniams laivams. Pirmuoju laivyno įkūrėju laikytinas Abiejų Tautų Respublikos kunigaikštis Žygimantas Augustas, XVI a. įsteigęs Jūrų komisiją. Reikšmingu ir paskatinusiu plėsti laivyną laikomas Salacgryvos jūrų mūšis, kuriame lietuviai 1609 metais nugalėjo Salacgryvos eskadrą.

Reguliarus laivynas sukurtas XVII a. I pusėje, tačiau nesulaukęs dešimtmečio, sunaikintas. XX a. pr. prijungus Klaipėdą prie Lietuvos, laivynas kurtas prekybiniais tikslais. 1935 m. buvo įsteigtas mokomasis minų gaudytojas karo laivas ,,Prezidentas Smetona‘‘ (M-59). Karinio jūrų laivyno atkūrimas ir suklestėjimas įvyko atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsiradus poreikiui stiprinti valstybės sienas ir karinę jėgą. 1992 m. liepos 4 d. tuometinis valstybės vadovas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, įteikė pašventintas atkuriamų Karinių jūrų pajėgų (KJP) vėliavas tuometiniam Pakrančių apsaugos rinktinės vadui Algiui Juozapui Leišiui bei Atskirojo laivų diviziono vadams. Pakrančių apsaugos rinktinės Atskirojo laivų diviziono sudėtyje tuo metu buvo gelbėjimo laivas „Vėtra“ (borto Nr. A41), hidrografinis kateris (borto Nr. 21) bei sargybos kateris (borto Nr. 22). 1992 m. liepos 4 d. data laikoma oficialiąja Karinių jūrų pajėgų atkūrimo pradžia.

KJP nuotr.