2019 m. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos (toliau - KOP) minės 100-ąsias įkūrimo metines. Šia proga dailininkas Artūras Slapšys bendradarbiaudamas su KOP planuoja nutapyti apie 12 tarpukario lakūnų paveikslų. Dailininkas jau nutapė Juozo Kumpio, Antano Kairaičio, Felikso Vaitkaus, Jurgio Dobkevičiaus, Antano Gustaičio, Dariaus ir Girėno, Romualdo Marcinkaus, Leonardo Pesecko. Artimiausioje ateityje planuoja tapyti dar keturių žymių karo lakūnų, nusipelniusių Lietuvos karo aviacijai, paveikslus.
Karo lakūnas ltn. Juozas Kumpis - savanoris, aviacijos leitenantas, pirmasis Lietuvos karo lakūnas lietuvis, žuvęs karo mūšyje. Spalio 4 d. šešių lėktuvų būrys gavo užduotį Varėnos stotyje surasti į lenkų apsuptį patekusį šarvuotą traukinį ir jį sunaikinti. Bombardavimo metu J. Kumpio lėktuvas buvo apšaudytas, o lakūnas sužeistas į galvą. Jo lėktuvas nukrito prie žibalo krautuvės. Sunkiai sužeistas leitenantas ir nuolatinis jo palydovas žvalgas J. Pranckevičius pateko į lenkų nelaisvę. Po savaitės nuo žaizdų mirė Varėnos ligoninėje. Lenkijos kariai, gerbdami lietuvių lakūno žygdarbius, po savaitės jo kūną perdavė Lietuvos kariams.
Karo lakūnas vrš. Antanas Kairaitis nuskendo Rėkyvos ežere. Karo lakūnas, kulkosvaidžiu atlikdamas šaudymus į šešėlius iš lėktuvo „Šmolikas", ties Rėkyvos ežeru dėl neaiškios priežasties krito su lėktuvu į ežerą. Minint KOP 100-metį jau šį pavasarį bus organizuojama ekspedicija, kurios metu bus bandoma rasti likusias lėktuvo dalis, tame tarpe ir variklį, esančius po 2-3 metrų storio dumblo sluoksniu. Prie ekspedicijos prisidės ir Klaipėdos universiteto archeologai-povandenininkai.
Karo lakūnas Feliksas Vaitkus - lietuvis išeivis JAV, 1935 m. rugsėjo 21-22 d. lėktuvu Lockheed L-5B Vega (pavadintu Lituanica II) pakartojo Dariaus ir Girėno skrydį per Atlanto vandenyną. Pakilo iš Niujorko, nutūpė avariniu būdu Airijoje, nors buvo numatyta nusileisti Kaune. Skrydžio trukmė apie 21 val. 30 min., nuskrista apie 5100 kilometrų. 1946 m. sausio 2 d. suteiktas JAV karinių oro pajėgų pulkininko leitenanto laipsnis. Vėliau, pasitraukus iš karinės tarnybos, dirbo Boeing firmoje inžinieriumi. Vaitkaus lėktuvas Lituanica II buvo nupirktas Lietuvos kariuomenės karinei aviacijai, naudotas kaip mokomasis lėktuvas. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą ir panaikinus Lietuvos karo aviaciją, 1940 rudenį „Lituanika II" tapo rusų lakūnų taikiniu Šilėnų poligone. Minint KOP 100-metį jau šią vasarą bus organizuojama ekspedicija į Šilėnų mišką ir ieškoma sunaikintų Lietuvos karo aviacijos lėktuvų ženklų.
Vyr. ltn. Jurgis Dobkevičius ir brg. gen. Antanas Gustaitis buvo žymiausi šalies tarpukario aviakonstruktoriai inžinieriai. Antanas Gustaitis - Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO (akronimas Antanas Nori Būti Ore) projektų autorius. 1935 m. vasario 14 d. paskirtas karo aviacijos viršininku. Jam vadovaujant Lietuvos oro pajėgos savo kokybe pasivijo ir net pralenkė daugelį pirmaujančių Europos valstybių. Skraidančio personalo drausmingumas ir tvarkingumas buvo laikomas pavyzdžiu kitoms ginklo rūšims. 1937 m. sausio mėn. pradžioje išbandyta modernizuota „ANBO-IV" versija „ANBO-41". Konstrukcinėmis ypatybėmis, o svarbiausia greičiu ir pakilimo laiku „ANBO-41" žymiai pralenkė moderniausius to meto užsienio žvalgybinius lėktuvus. Tų pačių metų lapkričio 23 d., pirmajam iš aviatorių suteiktas brigados generolo laipsnis. Jurgis Dobkevičius - Lietuvos karo lakūnas, aviacijos inžinierius, lėktuvų konstruktorius. 1920 m. suteiktas karo lakūno vardas. Tų pačių metų lapkričio 1 d. pradėjo vadovauti Oro eskadrilei. Pirmasis Lietuvoje 1920 m. gruodžio 11 d. lėktuvu „Foker B7" atliko mirties kilpą. 1926 m. paskirtas Karo aviacijos mokyklos jaunesniuoju inžinieriumi. 1926 m. birželio 8 d. tragiškai žuvo Aleksoto aerodrome, bandydamas savo sukonstruotą lėktuvą „Dobi-III".
Lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. vietos laiku iš Beneto oro uosto Niujorke su "Lituanicos" lėktuvu per didįjį Atlanto vandenyną nustebino pasaulį ir tėvynainius Lietuvoje.
Romualdas Marcinkus - lakūnas, Lietuvos kariuomenės kapitonas, parašiutininkas. 1940 m. išvyko iš Lietuvos, įstojo į Prancūzijos armijos oro pajėgas, Prancūzijai kapituliavus - į Didžiosios Britanijos Karališkąsias oro pajėgas. Naikintuvu „Hurricane" (Uraganas) dalyvavo oro mūšiuose su naciais. 1942 m. vasario 12 d. vokiečiams numušus lėktuvą paimtas į nelaisvę. Nacių „Stalag Luft III" lageryje Žaganyje netoli Zielona Guros kartu su kitais Sąjungininkų aviacijos karininkais 1944 m. naktį iš kovo 24 d. į kovo 25 d. surengė pabėgimą - išsikastu požeminiu tuneliu pabėgo 76 įvairių tautybių belaisviai, bet prie Šneidemūlio sugautas ir prie Dancigo sušaudytas.
Leonardas Peseckas - Lietuvos lakūnas, pirmasis Lietuvos karo aviacijos majoras. 1928 m. išgarsėjo visame pasaulyje, kuomet per rugsėjo 21 d. avariją kartu su žvalgu K. Šimkumi užsidegus lėktuvo varikliui, užlipo ant lėktuvo sparno ir nuplaniravo lėktuvą ir taip išgelbėjo savo bei žvalgo gyvybę. Tarnybos metu vykdė Šiaulių karinio aerodromo įgulos viršininko, 6-tosios (tolimosios žvalgybos) eskadrilės vado Kaune, žvalgybos grupės vado bei laikinai ėjo karo aviacijos vado pareigas.
Nutapytus paveikslus KOP Štabo kariams ir darbuotojams pristatė dailininkas Artūras Slapšys. Dailininkas pristatydamas savo darbus teigė: „vienus iš jų tapau dieną, kitus trunka ir ilgiau. Man begalo didelė garbė įamžinti Lietuvos karo aviacijos lakūnus". Lietuvos tarpukario karo lakūnų paveiklų įamžinimo idėjos bendraautorius ir iniciatorius KOP vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. Alvydas Tamošiūnas papildydamas pažymėjo „Dailininkų besidominčių ir dirbančių karinėje temoje yra vienetai, Artūras yra vienas iš labai nedaugelių šalyje tapančių batalistų ir ko gero vienintelis menininkas tapantis karo aviacijos tematika. Mums labai pasisekė, kad reikiamu laiku, vykstant KOP 100-mečio paminėjimo parengiamiesiems darbams, išsirutuliojo nuoširdus bendradarbiavimas ir vienas po kito sukuriami karo aviacijai nusipelniusių karių paveikslai. Tiesa, planuojame, kad bus vienas paveikslas ir iš žymiai ankstyvesnio laikotarpio, skirtas taip pat žinomam lietuviui ir vienas KOP struktūrinis vienetas yra šio asmens veiklos savotiškas tradicijų perėmėjas. Bet tai lai būna nedidelė staigmena". Artimiausiu metu visus paveikslus ketinama pristatyti parodoje Kauno įgulos karininkų ramovėje.
Dailininkas Artūras Slapšys gimė 1962-ųjų birželio 17 dieną Kaune. 1996 metais išvyko gyventi į JAV, kur pragyveno iki 2011 metų pabaigos. Savo profesionalią kūrybinę veiklą Artūras Slapšys pradėjo gyvendamas JAV. 2014 m. suteiktas Lietuvos meno kūrėjo vardas, o 2015 m. sausio 5 d., apdovanotas Gerumo kristalu už Lietuvos istorinės atminties išsaugojimą ir paramą Ukrainos žmonėms. Artūro kūryboje dominuoja istoriniai paveikslai, simbolizmas. Jo paveikslų yra įsigiję privatūs kolekcininkai iš JAV, Ukrainos, Anglijos, Lietuvos, Bulgarijos, Islandijos, Kanados. Autoriaus darbai buvo publikuojami įvairiuose Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Jo paveikslai buvo demonstruojami personalinėse parodose Lietuvos ir užsienio galerijose.
Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos - Lietuvos kariuomenės pajėgų dalis, tęsianti 1919-1940 metais Lietuvos kariuomenėje buvusios Karo aviacijos ir 1935-1940 metais Priešlėktuvinės apsaugos tradicijas. LK Karinės oro pajėgos formuojamos iš profesinės karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų, kurie aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mokymuose, pratybose bei kituose karinio bendradarbiavimo projektuose ir renginiuose, visuomenės gyvenime. Kaune įsikūręs Karinių oro pajėgų štabas ir Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba (toliau - OESKV), Kauno raj., Karmėlavoje - OESKV Oro erdvės ir kontrolės centras, kuriame įkurtas trijų Baltijos valstybių karinis vienetas Bendras valdymo ir pranešimų centras BVPC (CRC - Control and Reporting Centre), vykdantis NATO oro gynybos operacijų funkcijas Baltijos šalių regione. Aviacijos bazė, Ginkluotės ir technikos remonto depas dislokuoti Šiauliuose, o Oro gynybos batalionas - Radviliškyje
