Kovo 29 d. sukanka 7-eri metai, kai Lietuva tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nare. Ką Lietuvai reiškia narystė NATO ir kuo NATO naudingas Lietuvos kariuomenei?
Svarbiausias Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos tikslas – užtikrinti visų jos narių saugumą ir puoselėti taiką. Šio tikslo Aljanso narės siekia kartu planuodamos gynybą, konsultuodamosios saugumo klausimais, problemas spręsdamos diplomatiniais būdais, o iškilus grėsmei – kolektyvinėmis karinėmis priemonėmis.
Atkūrus Lietuvos valstybę 1990 metais labai svarbus žingsnis buvo šalies gynybos sistemos kūrimas. 1992 m. lapkričio 19 d. oficialiai buvo atkurta Lietuvos kariuomenė, o 1993 m. suformuota jos struktūra. Nuo to laiko kariuomenė buvo nuolat stiprinama ir rengiama šalies gynybai. Jau tuomet buvo suvokta, kad norint užtikrinti šalies saugumą yra būtina integruotis į Vakarų valstybių kolektyvinės gynybos struktūras.
Prieškario Lietuvoje vyravusios neutraliteto nuotaikos neužtikrino šalies apginamumo – Lietuva prarado valstybingumą, nes pati, būdama nedidelė valstybė, negalėjo apsiginti nuo žymiai didesnių priešo pajėgų. Nors Lietuva įnirtingai priešinosi agresijai, tačiau neturėdama rimtos paramos buvo dalijama kitų. Taigi, tuometinė patirtis rodė, kad neutralitetas nėra išeitis ir atkūrus Lietuvos valstybę, buvo imta sistemingai siekti Lietuvos priėmimo į NATO ir sukurti stiprias saugumo garantijas valstybei.
Kariuomenei teko transformuotis ir atitikti NATO keliamus reikalavimus, todėl ji buvo pradėta modernizuoti, pradėtas aktyvus bendradarbiavimas su užsienio partneriais. Jau nuo 1994 m. pradėjome siųsti karius į tarptautines taikos rėmimo operacijas užsienyje, dalyvavome bendradarbiavimo taikos labui programoje, buvome aktyvūs NATO partneriai ir įrodėme, kad galime būti patikimais NATO nariais.
Lietuvos kariai dalyvavo tarptautinėse misijose Kroatijoje, nuo 1996 metų – Bosnijoje ir Hercegovinoje. Ten yra tarnavę maždaug 700 Lietuvos karių LITPLA, LITCOY, BALTCON, BALTSQN ir SFOR padalinių sudėtyje. Nuo 1999 metų Lietuvos kariai tarnavo Kosove KFOR padalinių sudėtyje. Per dešimtmetį Kosove tarnybą atliko maždaug 800 karių.
2002 m. lapkričio 21 d. Lietuva buvo pakviesta, o 2004 m. kovo 29 d. oficialiai priimta į NATO.
Lietuva įstojusi į šią sąjungą užsitikrino, kad atsiradus grėsmei jos saugumui nereikės pasikliauti vien tik savo jėgomis – į pagalbą ateis visos NATO pajėgos. NATO narės supranta saugumą kaip vientisą ir nedalomą, todėl vienos ar kelių narių užpuolimas yra laikomas visų aljansui priklausančių valstybių užpuolimu. Manau, tai patikimiausias Lietuvos saugumo užtikrinimo būdas. Tačiau patys mes irgi turime būti pasirengę gintis, kad NATO turėtų kur siųsti savo pajėgas. Tą yra labai svarbu suprasti.
Tapę NATO nariais, sulaukėme įvairių iššūkių ir daug atsakomybės reikalaujančių sprendimų, kuriems ruošėmės jau iš anksto. Iš karto po įstojimo į Aljansą, Baltijos valstybių oro erdvę pradėjo saugoti NATO šalių naikintuvai – pirmieji atskrido iš Belgijos. Mums reikėjo juos priimti, suteikti logistinę paramą, užtikrinti aprūpinimą ir veiklą. Žinoma, tai darėme ne vieni – kartu su kitomis Baltijos valstybėmis. Kai NATO naikintuvai pradėjo mus saugoti, oro erdvės stebėjimo sistema (angl. Baltic Air Surveillance Network, BALTNET) buvo įjungta į NATO oro gynybos sistemą (angl. NATO Integrated Air Defence System, NATINEADS).
Labai ryškus Lietuvos karių indėlis dalyvaujant NATO operacijose tapo 2005 m. kai Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. International Security Assistance Force, ISAF) sudėtyje pradėjo veikti Lietuvos vadovaujama Goro provincijos atkūrimo grupė, kurioje nuolatos tarnauja per 150 Lietuvos karių. Afganistano pietuose tarnauja Specialiųjų operacijų pajėgų kariai, o ISAF štabuose tarnauja Lietuvos karininkai. Lietuvos kariai dalyvavo ir tarptautinėse operacijose Kosove ir Irake.
Nuo pernai metų Lietuva tarptautinėje operacijoje Afganistane vis daugiau dėmesio skiria Afganistano saugumo pajėgų rengimui. Aktyviai prisidedame prie NATO mokymo misijos Afganistane (angl. NATO Training Mission Afghanistan, NTM–A) siųsdami Policijos operacinę mokymo ir sąveikos grupę mokyti vietos policininkus, Oro pajėgų mokymo grupę pilotų rengimui bei pradėję mokyti Afganistano kariuomenės pajėgas Goro provincijoje. Tam, kad sėkmingai perduotume atsakomybę vietos pajėgoms, turime būti tikri, kad jie sugebės susitvarkyti patys ir todėl turime juos mokyti.
Lietuvos kariai nuo 2005 m. vykdo budėjimus NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. NATO Reaction Force, NRF). Kariuomenės vandens valymo vienetas dalyvavo pirmojoje NRF operacijoje, kai 2005 m. spalio 8 d. Pakistane įvyko ypač stiprus žemės drebėjimas, ir vietos vyriausybė paprašė NATO suteikti pagalbą nukentėjusiems gyventojams. NRF nuolatos budi sausumos, oro ir jūrų pajėgų kariai. Nuo 2011 metų sausio 1 d. budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose pradėjo iš Karinių oro pajėgų karių suformuotas Oro uosto terminalo aptarnavimo vienetas ir Karinių jūrų pajėgų išminavimo laivas „Sūduvis“ (M52).
NATO pratybos vykstančios Baltijos regione ir Lietuvoje užtikrina NATO matomumą, leidžia treniruotis NATO pajėgoms veikti taip, kaip reikėtų tą daryti iš tikrųjų. Jau kitą savaitę vyks pratybos „Baltijos šeimininkas“, kuriose bus patikrintos priimančios šalies galimybės, o šių metų rudenį organizuosime pratybas „Tvirta jungtis“, kurios leis suderinti štabų veiklą. Iki šiol vykę sausumos, jūrų ir oro pajėgų pratybos sudarė puikias sąlygas kariams veikti su tarptautiniais partneriais, štabams susiderinti procedūras ir atnaujinti žinias.
Tačiau dalyvavimas Aljanso veikloje nėra tik galimybė prireikus gauti reikiamą paramą, NATO šalių bendradarbiavimas yra paremtas solidarumo principu, todėl atsiranda įsipareigojimai kitoms NATO šalims – jas ginti ir dalyvauti kuriant bendro saugumo aplinką. Lietuva nors ir būdama maža, bet aktyviai ir solidariai veikia NATO sudėtyje.
NATO – naudinga patirtis Lietuvos kariams, užtikrinanti galimybę semtis žinių iš kitų valstybių, dalintis savo sukaupta patirtimi, stiprinti aljanso saugumą, kurti saugią aplinką pasaulyje. NATO šiandien yra efektyviausia pasaulyje tarpvalstybinė kolektyvinio saugumo sistema, kuri suteikia Lietuvai patikimas saugumo garantijas. Kai bendra saugumo aplinka bus gera, tai saugiau jausis visi, dar saugesnė bus ir Lietuva.
Kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Tomas Balkus, mob. 8 682 25359
Alfredo Pliadžio nuotr.
