Vasario 22 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius susitiko su kariuomenės pajėgų, štabų ir valdybų vadais ir išklausė jų ataskaitų jų vadovaujamų padalinių ir institucijų veiklą, kovinį rengimą, biudžeto vykdymą, karių fizinį pasirengimą ir sveikatos būklę.
Šio susitikimo metu aptartos identifikuotos išmoktos kariuomenės pamokos, į kurias kariuomenės vadas nurodė atkreipti ypatingą dėmesį. Taip pat buvo aptarta valstybės ginkluotos gynybos koncepcija.
Lietuvos Respublikos kariuomenė turėjo išlaikyti kovinę parengtį, vykdyti kovinį rengimą, būti pasiruošus saugoti Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos ir oro erdvės suverenitetą bei dalyvauti tarptautinėse operacijose.
Vykdydama šiuos uždavinius 2010 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos kariuomenė vykdė budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgų keturioliktoje pamainoje (angl. NATO Response Force, NRF-14) trišalio Lietuvos, Estijos ir Latvijos Baltijos bataliono sudėtyje taip pat budėjo Europos Sąjungos kovinėje grupėje (angl. EU Battle Group). O antrąjį 2010 m. pusmetį Lietuvos kariai vykdė budėjimą NRF-15. Šie vienetai aktyvuoti nebuvo, tačiau budėjimo metu kariai vykdė kovinį pasirengimą ir turėjo išlaikyti aukštą parengties kategoriją, t.y. būti pasirengę greitai perdislokuoti karius į krizės rajoną.
Siekiant tinkamai reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus, esant būtinybei, stiprinti valstybinės sienos apsaugą, vykdyti svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugą, jų gynybą nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių, teikti pagalbą valstybės institucijoms ekstremalių situacijų atveju budėjo Taikos meto užduočių operacinės pajėgos, kurias sudarė apie 700 karių.. Pirmą kartą Taikos meto užduočių operacinių pajėgų padalinys buvo aktyvuotos 2010 metų kovo mėnesį, kai buvo dislokuotas teikti pagalbą pamario regiono potvynio zonos gyventojams.
Svarbios pratybos sąveikai su valstybės institucijomis buvo treniruotė "SIENA 2010", kurioje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas ir įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos - Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Policijos departamentas bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Pratybų metu buvo įvertintos taikos meto užduočių operacinių pajėgų (TMU OP) štabų ir jungtinio operacijų centro pasirengimas planuoti ir palaikyti operacijas, teikiant pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai valstybės sienos sustiprinimo atveju.
Pasitarimo metu kariuomenės vadui buvo pristatyta Lietuvos karinių vienetų 2010 m. įgyta patirtis tarptautinėse operacijose, analizuojamų identifikuotų pamokų būklė ir galimi sprendimų variantai. Lietuvos, kaip ir daugelyje kitų NATO šalių, kariuomenėje tai vadinama „išmoktomis pamokomis".
„Išmoktos pamokos savaime neatsiranda ir jų niekas nekuria - jos atsiranda iš patirties, vykdant procedūras, atliekant užduotis. Kiekvienas karys, vadas, specialistas privalo kaupti ir pateikti savo pastabas bei patobulinimus Lietuvos kariuomenės Jungtiniam štabui. Jame esantis Identifikuotų pamokų skyrius šią patirtį kaupia ir perduoda kariuomenei. Tik taip ir galime tobulėti," - sakė gen. mjr. A. Pocius.
Pavyzdžiui, paaiškėjus, kad pirmosios medicinos pagalbos krepšelio sudėtis ne visiškai atitinka karių poreikius tarptautinėse operacijose, nuo 2011 m. Lietuvos kariniai vienetai vyksta su naujai sukomplektuotomis pirmos medicinos pagalbos priemonėmis. Arba atsižvelgus į tarptautinėse operacijose kylančias vis didesnes improvizuotų sprogstamųjų užtaisų grėsmes yra perkamos naujos priemonės apsisaugoti nuo jų karius ir Afganistane dirbančius civilius asmenis.
Aptariant biudžeto klausimus, kariuomenės vadas sakė, kad didžiausia mokesčių mokėtojų skirtų pinigų kariuomenei dalis lieka Lietuvoje, t. y. jų dalis per mokesčius vėl grįžta į šalies biudžetą.
„Tuo galime pasidžiaugti, tačiau pastebime, kad dauguma pirkimų kariuomenėje įvyksta metų pabaigoje, o tokia situacija smarkiai apkrauna biudžeto ir finansų specialistus, kai viską reikia daryti greitai ir tiksliai. Dėl to įpareigosime programų koordinatorius atsiskaityti už biudžeto plano vykdymą trečio ketvirčio eigoje. Taip anksčiau pastebėsime problemas, susijusias su planuotų lėšų įsisavinimu ir lengviau kontroliuosime programų įgyvendinimo išlaidas," - sakė gen. mjr. A. Pocius.
Lietuvos kariuomenės vienetai pernai vykdė paieškos ir gelbėjimo darbus nustatytoje LR atsakomybės zonoje. Dviejuose Paieškos ir gelbėjimo postuose, 24 valandas per parą budėjo du sraigtasparniai su įgulomis. Per metus šios dvi įgulos po tris kartus vykdė paieškos ir gelbėjimo darbus ir medicininę evakuaciją, penkis kartus vykdė transplantacijai reikalingų audinių ir (ar) organų ir replantacijai reikalingų pacientų transportavimą. O Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų gelbėjimo ir koordinavimo centras pagal gautus signalus organizavo šešiolika paieškos ir gelbėjimo operacijų, kurių metu išgelbėti 29 asmenys.
Susitikime buvo išanalizuoti gerėjantys karių fizinio parengtumo rezultatai. Konstatuota, kad teigiama linkme keičiasi požiūris į fizinį pasirengimą. Virš 80 proc. visų karių laiko ir išlaiko testus iš pirmo karto, o nelaikiusių fizinio parengtumo testo dėl nepateisinamos priežasties beveik neliko.
Kariuomenės vadas nurodė, kad perdavus verbavimo ir šaukimo į kariuomenę funkciją Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP), atsirado būtinybė parengti ir patvirtinti naują papildytą KASP struktūrą, patikslinti nuostatus, patikslinti biudžeto planavimą reglamentuojančius ir kitus su tuo susijusius dokumentus. Tai numatyta padaryti iki šių metų balandžio 1 d.
Gen. mjr. A. Pocius pažymėjo, kad šiais metais Lietuvoje numatoma organizuoti kelias labai svarbias tarptautines pratybas - „Baltijos šeimininkas" (angl. Baltic Host), „Gintarinė viltis" (angl. Amber Hope) ir NATO pratybos - „Steadfast Juncture". Šiomis pratybomis bus siekiama tobulinti NATO pasirengimą vykdyti savo įsipareigojimus ir NATO matomumą Baltijos regione.
Susitikimo pabaigoje kariuomenės vadas dar kartą sugrįžo prie alkoholio vartojimo ne tarnybos metu klausimo. Jis rekomendavo vadams įspėti karius apie kariuomenės pasirengimą būti pasiruošus bet kuriuo metu vykdyti savo užduotis.
„Dėl alkoholio vartojimo tarnybos metu pasikartodamas galiu patvirtinti, kad pasigailėjimo nebus niekam. Tačiau mes esame kariai ir mūsų tarnyba yra 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, todėl bet kada gali kilti poreikis atvykti į tarnybos vietą vykdyti savo pareigų. Todėl net ir ne tarnybos metu alkoholio vartojimas turi būti saikingas," - nurodė gen. mjr. A. Pocius.
Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Tomas Balkus, tel.: (8~5) 278 5091, mob. tel.: 8 682 25 359
