Naujienos

Prieš 100 metų, 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos krašte įvyko sukilimas, kurio pasekoje Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Šiai svarbiai datai ir Klaipėdos krašto dienai paminėti Klaipėdos skulptūrų parke prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ surengta iškilminga 100-ųjų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinių ceremonija.

Minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Prancūzijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard,  Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, t. p.  Karinių oro pajėgų vadas plk. Antanas Matutis, Klaipėdos įgulos dalinių vadai, užsienio ambasadų gynybos atašė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir kiti garbingi svečiai.

Iškilmingai Klaipėdos įgulos rikiuotei vadovavo Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kpt. Giedrius Premeneckas. Įgulos rikiuotę sudarė: Karinių jūrų pajėgų, Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-osios rinktinės ir Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos būriai su kovinėmis vėliavomis. Renginiui akomponavo Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus ir Klaipėdos Žvejų rūmų choras „Cantare“.

Prieš 100 metų vykusio sukilimo reikšmę tarpukario ir dabartinės Lietuvos ekonominiams pasiekimams ir visam šalies progresui savo kalboje akcentavo Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys sakė: "Prieš 100 metų vykusio sukilimo reikšmė – tai mūsų Jūrinės valstybės kovinės galios, tradicijų ir vertybių užuomazga. Istoriją kuriame šiandien, kiekvienas savo darbu, pastangomis ir svarbiausia, meile Lietuvai. Meilė turi skirtingas formas ir išraiškas. Karys meilę išreiškia ištverme ir ryžtu ginti, paaukoti gyvybę. Taip kaip tie 12 sukilėlių, kurie paaukojo savo gyvybes už Klaipėdą“.

Gėlėmis, tylos minute ir Garbės sargybos kuopos karių salvėmis atiduota pagarba Klaipėdos krašto sukilime dalyvavusiems ir žuvusiems dalyviams. Gėles prie paminklo sukilėliams padėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos kariuomenės vadas ir krašto apsaugos viceministras, Klaipėdos miesto meras, užsienio šalių gynybos ataše, įvairių organizacijų atstovai. Nuaidėjo salvės: „Klaipėdos sukilimo dalyviams pagerbti“, „Klaipėdos kraštui ir jo gyventojams“, „Lietuvos valstybei, Laisvei ir Nepriklausomybei“. Visi susirinkusieji giedojo giesmę ir neoficialų Mažosios Lietuvos himną „Lietuviais esame mes gimę“.

Klaipėdos sukilėlių pagerbimo ceremonijos metu, Lietuvai prisiekė 50 Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-osios rinktinės 50 naujųjų šaulių. 1923 m. Lietuvos šaulių sąjunga buvo viena pagrindinių kovinių jėgų, dalyvavusių Klaipėdos sukilime. Ceremonijos pabaigoje pro paminklą žuvusiems sukilėliams, iškilmingu maršu pražygiavo Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos kariai, šauliai ir jūrų kadetai.

1923 sausio 9–15 dienomis Klaipėdos krašte įvyko sukilimas prieš Klaipėdos kraštą valdžiusią Antantės šalių administraciją bei karinę įgulą, kurią sudarė prancūzų Alpių šaulių batalionas. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir karinės įgulos karių įvyko sausio 15 d. prie Klaipėdos prefektūros. Vykusių karinių veiksmų metu žuvo dvylika lietuvių sukilėlių, keturi prancūzų šauliai ir vienas vokiečių civilis policininkas. Sukilimas buvo laimėtas ir vėliau, pasitraukus užsienio šalių administracijai, Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos Respublikos.

KJP informacija, nuotr. aut. lvn. Tomas Donauskas.