Naujienos

Sausio 17 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) paminėjo 32-ąsias pajėgų įkūrimo metines. Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, kurių metu KASP vadas plk. Linas Kubilius vyriausiesiems puskarininkiams įteikė 7 simbolinius puskarininkio atributus – spontonus (trumpakotė ietis su plačiu ir puošniu antgaliu). Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo vyko iškilminga rikiuotė, kurioje karius sveikino LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas gen. mjr. Mindaugas Steponavičius ir kiti svečiai.

“Jūs, gerbiami savanoriai, per keletą paskutinių metų įrodėte savo atsidavimą Valstybei. Padėjote tvarkytis su pandemijos sukeltais rūpesčiais, kartu su pasieniečiais budėjote Lietuvos pasienyje migrantų krizės metu. Taip pat tęsėte kovinį rengimą ir savo užduočių vykdymą. Džiaugiamės, kad iki 5600 išaugo savanorių skaičius. Todėl šiandieną leiskite pagerbti Jūsų pasiaukojimą ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų gimtadienio proga palinkėti tvirto būdo, visuomenės palaikymo, augimo ir stiprėjimo”, – sakė krašto apsaugos ministras ir įteikė 2022-ais metais išrinktai geriausiai Savanorių pajėgose Telšių (604) pėstininkų kuopai pereinamąjį prizą - atkurtą istorinį XIV amžiaus kalaviją.

Tylos minute pagerbė amžinybėn išėjusių karių atminimą ir padėjo gėles ant karių kapų. Krašto apsaugos savanorių pajėgų minėjimo šventę baigė trimis salvėmis, iššautomis iš istorinės KASP patrankos. Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos pirmųjų Seimo rūmų šventės dalyviai galėjo apžiūrėti KASP ginkluotės ir technikos parodą.

Po rikiuotės Vilniaus Gynybinės sienos bastėjoje Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas kartu su Latvijos Zemessardze ir Estijos Kaitseliit vadais pasirašė bendradarbiavimo sutartis, kuriomis sutaria, kad Baltijos šalių kariai periodiškai vyktų į pratybas ir sporto renginius kaimyninėse valstybėse. Nuo 2018 metų Lietuvos ir Lenkijos teritorinės gynybos pajėgos (Territorial Defence Forces) tęsia bendradarbiavimą, todėl šiandien taip pat buvo pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos šalių 2023 metų bendradarbiavimo sutartis, kuria siekiama, kad kariai dalintųsi patirtimi, dalyvautų kartu pratybose, susipažintų su kaimynų taktika ir kovinių veiksmų planavimu.

KASP vadas plk. Linas Kubilius padėkojo išrinktam geriausiam praėjusių metų darbdaviui VĮ „Ignalinos atominės elektrinės“ generaliniam direktoriui Audriui Kamieniui ir įteikė Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio apdovanojimą.

Nuo 1991 metų sausio 17 dienos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kariams suteikiamas garbės savanorio vardas, kuris šiais metais suteiktas šešiems kariams: vrš. Jurgiui Aurylai, srž. Vadimui Keleberdai, srž. Žydrūnui Laurušoniui, srž. Viliui Lapinskui, vyr. eil. Kęstučiui Stanislovaičiui ir vyr. eil. Dainiui Valinčiui. Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Linas Kubilius kariams įteikė Garbės Savanorio vardo suteikimo liudijimus ir Garbės ženklus.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas. 

Pajėgos oficialiai įkurtos 1991 metų sausio 17 dieną. Tuomet vadinosi Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 2003 metų KASP įeina į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų sudėtį.

Pajėgose tarnauja 5600 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų informacija
Nuotr. aut. gr. Michail Lysenko