Lt En
logo
lt
en

Naujienos

Latvijoje vyko Baltijos karinių laivų junginio vado pasikeitimo ceremonija

Latvijoje vyko Baltijos karinių laivų junginio vado pasikeitimo ceremonija

Sausio 7 d. Liepojoje (Latvija) vyko Baltijos šalių karinių laivų junginio BALTRON vado ir štabo pasikeitimo ceremonija. BALTRON laivų junginio vado pareigas ėjusį Estijos karinių jūrų pajėgų komandorą leitenantą Tarmo Seppą (Tarmo Sepp) pakeitė Latvijos karinių jūrų pajėgų komandoras leitenantas Janis Auce. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas.

 

2015 metais BALTRON laivų junginiui Lietuva skiria du karininkus, kurie eis junginio štabo viršininko ir štabo karininko pareigas. Taip pat pirmą šių metų pusmetį BALTRON junginiui Lietuva skiria priešmininį laivą "Kuršis" (M54), o antra pusmetį -  priešmininį laivą "Sūduvis" (M52).

 

BALTRON sudaro priešmininiai laivai ir štabo laivas, taip pat tarptautinis štabas kuriuos rotacijos pagrindu vienerių metų laikotarpiui į eskadrą skiria Lietuva ir Latvija. Eskadrai vadovauja vienos iš minėtų dviejų šalių skiriamas karininkas, kuriam įgaliojimus vadovauti suteikia Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų komitetas. BALTRON veikia pagal Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų komiteto  patvirtintą metinį BALTRON veiklos planą.

 

Plėtodamos bendradarbiavimą Baltijos šalys šalia BALTRON junginio, taip pat yra įsteigusios ir vykdo kitus tarptautinius bendradarbiavimo projektus: Estijoje - Ryšio specialistų mokymo centrą, Latvijoje - narų mokymo centrą, priešmininės kovos mokymo ir įrangos aptarnavimo centrą, bei Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų (KJP) štabo karininkų kursą, Lietuvoje - Laivų denio įrangos ir ginkluotės aptarnavimo centrą.

 

Bendradarbiaudamos karinėje srityje 1998 metais Lietuva, Latvija ir Estija įkūrė Baltijos šalių karinių laivų eskadrą BALTRON - trišalį greitojo reagavimo karinių laivų junginį, kurio pagrindiniai tikslai yra prisidėti prie Baltijos jūros regioninio saugumo, mažinti jūros minų pavojų Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose, išplėsti tarpusavio supratimą ir didinti gebėjimą veikti bendrai, bei bendradarbiauti su NATO šalių kariniais vienetais.

 

Nuotraukos autorius kpt. ltn. Antanas Brencius