Rugsėjo 4 d. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje (toliau - gimnazija) ir Pabartupio kaime (Kauno r.) buvo minimos legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto 62-osios žūties metinės. Šią atmintiną dieną Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro (toliau - Mokymo centras) viršininkas plk. ltn. Aleksiejus Gaiževskis su gimnazijos direktoriumi Vidmantu Vitkausku pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią susitarta dėl abipusės pagalbos organizuojant ir rengiant bendrus renginius, skatinančius pažangios patirties mainus, socialinę partnerystę, kūrybingos bei socialiai atsakingos visuomenės kūrimą bei stiprinant pasitikėjimą Lietuvos kariuomene.
Minėjimo renginiuose be Mokymo centro karių, gimnazijos bendruomenės atstovų ir kitų gausiai susirinkusių svečių dalyvavo Juozo Lukšos-Daumanto brolis, dimisijos kapitonas Antanas Lukša bei Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas, dimisijos majoras Vytautas Balsys.
Minėjimas prasidėjo gimnazijos direktoriaus Vidmanto Vitkausko pristatyta fotografijų ekspozicija „Juozas Lukša-Daumantas" ir apžiūra eksponatų, esančių gimnazijos Juozo Lukšos-Daumanto muziejuje, kuriame yra sukaupta nemažai legendiniam partizanui priklausiusių daiktų, menančių jo kovą dėl laisvės.
Apžiūrėję muziejaus eksponatus ir išklausę Juozo Lukšos bendražygių prisiminimus, Mokymo centro kariai kartu su gimnazijos pedagogais ir moksleiviais nuvyko į Pabartupio kaimą, kuriame saugumiečių užverbuoto Jono Kukausko-Dzykio išduotas 1951 m. žuvo Juozas Lukša. Renginio svečiai prie Juozo Lukšos paminklo padėjo gėlių, o Mokymo centro kariai, pagerbdami Laisvės kovotojo atminimą, atliko saliutavimo ceremoniją. Po partizano pagerbimo ceremonijos renginio svečiai, o ypač moksleiviai, skubėjo įsiamžinti nuotraukoje su Juozo Lukšos bendražygiais, buvusiais Tauro apygardos partizanais Antanu Lukša bei Vytautu Balsiu, šiemet atšventusiais savo 90-mečius.
Pagerbę legendinio partizano atminimą renginio dalyviai vėl susirinko gimnazijos salėje, kur gimnazijos direktorius, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius Vidmantas Vitkauskas susirinkusiems papasakojo apie partizano Juozo Lukšos gyvenimą ir veiklą bei pasidžiaugė su Mokymo centru pasirašyta sutartimi, kuria buvo patvirtintas abipusis bendradarbiavimas veikiant visuomenės bei tėvynės labui.
Mokymo centro viršininkas plk. ltn. Aleksiejus Gaiževskis, pasirašęs pirmąją Mokymo centro bendradarbiavimo sutartį, džiaugėsi galimybe bendradarbiauti su gimnazijos pedagogais, puoselėjančiais patriotiškumą jaunimo tarpe, bei pasidalino savo prisiminimais su gimnazistais, kai jis buvo tokio pat amžiaus kaip ir jie, bei kalbėjo apie savo kartos apsisprendimą ginti iškovotą Lietuvos laisvę jai sunkiomis akimirkomis. Mokymo centro viršininkas akcentavo, kad ir iš moksleivių tikisi aktyvaus bendravimo bei pasiryžimo kartu su kariais puoselėti vertybes, kurios yra svarbios mūsų šalies visapusiškam stiprinimui.
Partizanas Juozas Lukša, išgyvenęs tik 30 metų ir žuvęs kaip laisvės kovotojas, simbolizuoja jauną Lietuvos kovotoją, išaugusį nepriklausomybės sutemų išvakarėse ir turėjusį ne tik pasiaukojančią dvasią, bet ir jautusį atsakomybę už tautos likimą okupantų siautėjimo metais. Jis telkė ir vienijo ne tik bendraamžius, bet ir vyresnius už save kovotojus, kurių daugelis savo meilę ir pagarbą Tėvynei įrodė asmeninės gyvybės kaina.
Mokymo centrui 2011 m. suteiktas partizano Juozo Lukšos vardas. Nuo to laiko Mokymo centro kariai nagrinėja šio partizano istoriją, bendrauja su jo giminaičiais, dalyvauja jo pagerbimo renginiuose. Legendinis partizanų kovų herojus ir aukojimosi Tėvynei simboliu tapęs partizanas Juozas Lukša (slapyvardžiai: Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Araminas, Kęstutis, Skrajūnas, Daumantas) yra vienas žymiausių Lietuvos pokario laisvės kovotojų. Jis pasižymėjo karinėse operacijose prieš sovietų karines pajėgas, prisidėjo prie bendros partizanų vadovybės kūrimo, tačiau svarbiausia, jog jis buvo pro „geležinę uždangą" prasiveržęs laisvės kovotojas, atnešęs pasauliui iš kovojančio krašto objektyvią informaciją apie padėtį ir įvykius okupuotame krašte. Ši informacija atskleidė sovietų terorą prieš lietuvių tautą ir prasklaidė įvairių sovietinių agentų ar sovietams artimų jėgų Vakaruose skleidžiamą propagandą, prasimanymus ir melą.
Teksto autorius kpt. Tomas Ilonis
Nuotraukos: kpt. Tomo Ilonio ir Lietuvos ypatingojo archyvo fondo (Juozas Lukša-Daumantas priklaupęs pirmas iš kairės)
