Naujienos

Kovo 29 d. sukanka septyneri metai nuo tada, kai Lietuva kartu su kitomis šešiomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis – Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – Vašingtone deponavo Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus ir tapo visateise Aljanso nare.

Tradiciškai šios sukakties proga apžvelgiame pastarųjų narystės metų įvykius, svarbius Lietuvai ir visam NATO aljansui.

Bene reikšmingiausiu praėjusių metų įvykiu buvo lapkritį Lisabonoje vykęs NATO valstybių ir vyriausybės vadovų susitikimas, kuriame buvo patvirtinta naujoji NATO saugumo ir gynybos strateginė koncepcija. Šis kertinis dokumentas numato, kad NATO pirmiausia tebėra karinis aljansas, pasirengęs atremti tiek tradicines karines grėsmes, tiek ir naujuosius saugumo iššūkius. Lietuvai svarbiausia yra tai, kad koncepcijoje įtvirtintos esminės kolektyvinės gynybos nuostatos ir saugumo garantijos, pagrįstos gynybos planais, pratybomis, infrastruktūra.

NATO viršūnių susitikimas Lisabonoje 2010 m. lapkričio 19–20 d.  Nuotraukos www.nato.int

***
Dalydamos atsakomybe už Aljanso saugumą, valstybės-narės rotacijos pagrindu siunčia savo naikintuvus ir karius dalyvauti NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Per pastaruosius dvylika mėnesių Baltijos oro erdvėje patruliavo Prancūzijos, Lenkijos, JAV ir Vokietijos naikintuvai.

 Baltijos oro erdvę saugoję naikintuvai F-15C „Falcon" (JAV), „Mirage 2000“ (Prancūzija) ir Mig-29 (Lenkija). Nuotraukos: A. Pliadžio ir A. Tamošiūno.

***
Siekdama pademonstruoti įsipareigojimus kolektyviniam saugumui ir sąjungininkų solidarumą, nuo 2008 metų NATO Baltijos šalių oro erdvėje du kartus per metus rengia NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių karinių oro pajėgų kontingentų treniruotes (angl. sutr. BRTE). Praėjusių metų lapkritį Baltijos šalių oro erdvėje vyko jau septintoji tokia NATO organizuota treniruotė, kurios metu Lietuvoje, Šiaulių aviacijos bazėje, nusileido NATO ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistemos (angl. sutr. AWACS) orlaivis, dar vadinamas „NATO akimis". Šiemet kovą BRTE treniruotė Baltijos šalių oro erdvėje vyko aštuntą kartą.

2010 metais BRTE treniruotėje dalyvavęs NATO AWACS sistemos orlaivis ir 2011 metais treniruotėje dalyvavę Švedijos JAS 39 „Gripen". Nuotraukos: A. Gedrimo ir T. Dillschneider.

***
Stiprindama gebėjimus priimti ir suteikti paramą sąjungininkių pajėgoms galimos krizės atveju, Lietuva atitinkamai ruošia šalies teisinę bazę, infrastruktūrą ir žmones, kad kiekvienas žinotų savo atsakomybę ir pareigas vykdant mobilizaciją ir teikiant priimančiosios šalies paramą. Praėjusių metų gegužę Baltijos šalyse vyko ir šiemet balandį, planuojamos didžiausios priimančios šalies paramos stalo pratybos „Baltijos šeimininkas“, kurioms bus vadovaujama iš Lietuvos.

2010 m. vykusių pratybų „Baltijos šeimininkas" akimirkos. Nuotraukos iš KAM archyvo.  

***

Šiemet birželį Lietuvoje vyks numatytos didžiausio šiemet pratybos „Gintarinė viltis 2011“, kuriose dalyvaus apie 2,2 tūkst. karių iš įvairių NATO šalių ir NATO Partnerystė taikos labui programos partnerių.

Lapkritį Lietuvoje vyks NATO štabų pratybos „ Tvirta jungtis", į kurias atvyks daugiau kaip 600 NATO šalių karių.

2007 m. Klaipėdoje vyko pratybos „Gintarinė Viltis“. Nuotrauka G. Tiškos.  

*** 

Dalydamasi atsakomybe su sąjungininkais kuriant bendrus Aljanso pajėgumus, Lietuva priskiria savo karius ir techniką budėti NATO Greitojo reagavimo pajėgose (angl. sutr. NRF).

Pirmąjį praėjusių metų pusmetį budėti NATO Greitojo reagavimo pajėgose trišalio Baltijos šalių bataliono sudėtyje Lietuva buvo skyrusi apie 600 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono karių. Praėjusių metų antrąjį pusmetį budėjimą tęsė Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai.

NATO Greitojo reagavimo pajėgose Lietuvos kariai budi ir šiemet: nuo sausio 1 d. NATO pajėgoms visus metus priskirti daugiau nei 200 karių. Didžioji dalis, 128 kariai iš Algirdo bataliono ir karo medikai, priskirti NATO Jungtino štabo elemento apsaugos kuopai. NATO Greitojo reagavimo pajėgose taip pat budi 3 karių psichologinių operacijų grupė, iš Karinių oro pajėgų karių suformuotas Oro uosto terminalo aptarnavimo vienetas, o NATO Nuolatinės parengties priešmininės kovos junginyje – ir Karinių jūrų pajėgų išminavimo laivas „Sūduvis“ (M52) su 45 jūreivių įgula, karo medicinos specialistu ir povandeniniais narais.

NATO Greitojo reagavimo pajėgas sudaro valstybių narių šioms pajėgoms priskirti kariniai vienetai, kurie tam tikrą laiką aukštos parengties budi savo šalyse ir yra pasirengę per nustatytą laiką persidislokuoti į operacijos regioną, jei būtų priimtas sprendimas panaudoti pajėgas.

*** 

2010 metų lapkritį NATO šalių atstovai Lisabonoje patvirtino NATO vadovaujamų tarptautinių pajėgų Afganistane strategiją.

NATO ir Afganistano lyderiai patvirtino planą, pagal kurį šiais metais bus pradėtas saugumo kontrolės perdavimas Afganistano pajėgoms. Siekdama Goro provincijos valdžiai perduoti atsakomybę už savo žmonių saugumą, Lietuva kartu su partneriais ruošiasi šios atsakomybės perdavimui ir prisideda prie Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų rengimo. Nuo šių metų vasario Kandahare afganistaniečių sraigtasparnių pilotus ir aviamechanikus padėjo rengti Lietuvos vadovaujama tarptautinė Oro pajėgų patarėjų grupė. Nuo praėjusių metų lapkričio Goro provincijoje veikia taip pat Lietuvos vadovaujama tarptautinė Policijos operacinė mokymo ir sąveikos grupė, rengianti Goro policijos pareigūnus.

Afganistano Goro provincijoje, kur Lietuva vadovauja tarptautinei Provincijos atkūrimo grupei ir kur sutelktos didžiausios Lietuvos pajėgos, tarnauja apie 150 Lietuvos karių. Kartu su kitų šalių kariais ir civiliais jie padeda Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgoms rūpintis saugumu, vykdyti saugumo sektoriaus reformą Gore.

Afganistano Kandaharo provincijoje Oro pajėgų patarėjų grupėje tarnaujantys kariai ir Lietuvos vadovaujamos Policijos operacinės mokymo ir sąveikos grupės kariai pasirengimo misijai metu, Lietuvoje. Nuotraukos iš KAM nuotraukų archyvo.

***

Šių metų sausį Vilniuje buvo atidarytas Energetinio saugumo centras. Centras, kurio veikloje aktyviai dalyvauja ir Krašto apsaugos ministerija, siekia NATO kompetencijos centro statuso.

Energetinio saugumo centro Vilniuje atidarymas 2011 m. sausį. Nuotrauka A. Pliadžio.

Titulinė nuotrauka iš NATO svetainės www.nato.int