Naujienos

Birželio 23 d. Brigados generolo Kazio Veverskio poligone, Kazlų Rūdoje, Tėvynei prisiekė 45 Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų klausytojai. Priesaikos ceremonija vyko ne rikiuočių aikštėje, o pratybų vietoje, besitvenkiant debesims ir artėjant gaivalingai vasaros audrai.

Kelias dienas tvyrantis karštis pratybose intensyviai dalyvaujančių karių šventės nesugadino. Pasididžiavimo savimi ir ginklo broliais jausmas buvo juntamas kur kas stipriau nei kaitra, lėtinanti visa, kas gyva.

Ceremonijoje dalyvavęs ir ką tik prisiekusiems jaunuoliams Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karybos studijų grupės viršininkas plk. Ričardas Dumbliauskas kalbėjo: „Šiandien prasminga diena – lygiai prieš 80 metų, 1941 m. birželio 23-iąją, prasidėjo tautos sukilimas. Žmogus kaunasi tada, kai labai bijo, arba tada, kai yra labai supykęs ar įtūžęs. Tuo metu visi buvo labai įtūžę. Sovietų okupacijos metu buvo prasidėjo masinės deportacijos, suėmimai, tardymai, kankinimai, mirė daug nekaltų žmonių. Progai pasitaikius, lietuvių aktyvistai ėmėsi ginklo. Tokių atsirado apie 20 tūkstančių. Sukilimas tęsėsi savaitę, kol vokiečiai jų nenuginklavo. Per tą laiką galvas padėjo apie 2 tūkstančiai sukilėlių. Sukilimo tikslas buvo atkurti Lietuvos Respubliką. Iš dalies tai buvo padaryta ir paskelbta per Kauno radiofoną. Sukilime dalyvavo ir to meto kariūnai.“

Pulkininkas atkreipė dėmesį, kad aplinka, kurioje kariai davė priesaiką, yra poligone, apsupta gražios Lietuvos gamtos, ir ji kažkuo net iškilmingesnė už bet kokią kitą aikštę. Jis kreipėsi į Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų klausytojus: „Labai džiaugiuosi, kad Jūs pasirinkote šį tarnybos Lietuvai būdą, suderinote savo studijas ir karinį rengimą. Ir tai, kad jūs esate čia, reiškia, jog turime Lietuvą, dėl kurios verta gyventi, kovoti ir mirti.“

„Tie, kas prisiekia vėliavai, – iki mirties stovi jos sargyboje. Kario ir šaulio priesaika iš visų Lietuvoje duodamų priesaikų – pati svarbiausia, nes mes negailime savo sveikatos ir gyvybės. Karys – žmogus, kuris pasirengęs kovoti už tai, kas yra daugiau negu jis pats. Priesaikoje yra žodžiai: „už Lietuvą – nepriklausomą ir laisvą“. Būtent todėl mes čia ir esame. Ačiū jums, kad būnate kartu, nes kartu mes esame ir vieningi, ir stiprūs. Turiu garbės būti čia su jumis“, – dėkojo karininkas.

Po oficialiosios renginio dalies atėjo laikas klausimams. Plk. Ričardas Dumbliauskas leido visiems priesaikos ceremonijoje dalyvavusiems kariams patogiai įsitaisyti aplink jį, nusiimti lauko kepuraites ir užduoti rūpimus klausimus. Nedrąsiai prasidėjusi klausimų serija vėliau įsibėgėjo, o pulkininkas atsakinėjo labai nuoširdžiai, vietomis įpindamas ir kiek šmaikštesnį sakinį. Buvo linksma ir įdomu. Jaunuoliai liko patenkinti galimybe gauti atsakymus iš paties pulkininko.

Šiais metais Lietuvos karo akademija turi gausų būrį I kurso Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų klausytojų – aukštųjų mokyklų studentų arba jas baigusiųjų, kurie mokysis Lietuvos karo akademijoje Vilniuje arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje. Prieš tris savaites prisiekė pirmoji (32 klausytojai), šią savaitę – antroji (45 klausytojai) grupė jaunuolių, norinčių įsilieti į Lietuvos kariuomenės gretas. Po trijų metų studijų šie kariai taps atsargos leitenantais ir papildys aktyvųjį kariuomenės rezervą.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnai aspirantai įgyja pagrindinį karinį parengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.

Lietuvos karo akademijos informacija

Nuotraukų autorius – Eimantas Genys