Kovo 27 dieną Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos 85-ųjų įkūrimo metinių šventė. Draugijos narių pasveikinti atvyko krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius, aukšti Lietuvos kariuomenės pareigūnai, padalinių vadai, visuomeninių organizacijų atstovai.
Šventės metu birutiečių draugijos gretas papildė naujos narės – karininkų šeimų moterys iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Šių jubiliejinių iškilmių data – kovo 27-oji – tapo ir naujo Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos Klaipėdos skyriaus įkūrimo diena.
Sveikindama birutietes krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pastebėjo sudėtingą draugijos istoriją, karininkų šeimų moterų ištikimybę tauriems idealams: „Didelį įspūdį palieka draugijos metraščiuose užfiksuotas faktas, kad jau 1990 metais, tepraėjus vos keturiolikai dienų po Kovo 11-osios nepriklausomybės akto paskelbimo, birutietės jau meldėsi Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje Kaune – buvo aukojamos šv. mišios už mirusias ir po visą pasaulį išblaškytas draugijos nares. Tikiu, kad žmogus, vietoje jaukaus laisvalaikio namie pasirenkantis visuomeninę veiklą, yra ypatingas. Kuo daugiau tokių žmonių bus mūsų Tėvynėje – tuo prasmingiau gyvensime visi, tuo lengviau galėsime įveikti iškilusias negandas.“ Krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė padėkojo buvusiai Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkei Rūtai Kronkaitienei. Šios moters vadovavimo sąjungai metu (Lietuvos kariuomenės vado gen. mjr. Jono Kronkaičio žmona Birutės karininkų moterų sąjungai vadovavo 2000 m. – 2009 m.) buvo nuveikta daug prasmingų darbų kariuomenės labui. Vienas jų – karių gerovės namų ECHOS projektų įgyvendinimas Lietuvoje veikiančių karinių padalinių teritorijoje.
Praėjusių metų pabaigoje iš sąjungos pirmininkės pareigų atsistatydinus R. Kronkaitienei, naująja pirmininke išrinkta Namida Pocienė.
***
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkės Namidos Pocienės interviu.
Kintant laikmečio poreikiams kito ir birutiečių draugijos veiklos pobūdis. Kaip apibūdintumėte draugiją šiandien, praėjus 85-eriems metams po jos įkūrimo?
Už kalnus nuveiktų gerų darbų Tėvynės, kariuomenės, draugijos, galiausiai savo, Lietuvos karininko šeimos, labui noriu padėkoti ištisoms birutiečių kartoms. Mūsų karininkų šeimų moterų draugijos istorija apima viltingą prieškarį, žiaurų okupacijos kontekstą, Sibiro tremties platybes, už Atlanto vandenų atsidūrusių karininkų žmonų darbus. Šiandien – laisvos Tėvynės mums suteiktos galimybės darbuotis kariuomenės labui. Nors prabėgo daugiau kaip pusė amžiaus, bet draugijos nuostatuose surašyti uždaviniai yra amžini, aktualūs, tereikia juos vykdyti. Karininko žmonos ir draugijos narės statusas mus įpareigoja ne puikuotis, bet dirbti. Mums svarbu puoselėti kariuomenės istorinę atmintį nepamirštant ir pačių birutiečių gyvenimo istorijų. Užmezgėme ryšius su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, jo generaline direktore Birute Burauskaite. Nutarėme surinkti medžiagą apie birutiečių draugijos nares, patyrusias represijas ir trėmimus. Vyrų misija visada labai didelė: jie ir karvedžiai, ir didvyriai... Tai akivaizdu. Mes istorine medžiaga norime atkreipti dėmesį į moteris, jų likimą ir kančias, pasiaukojimą Lietuvai. Yra daugybė birutiečių, iškilių asmenybių, kurių gyvenimas šiandien yra neeilinio pasiaukojimo pavyzdys, tvirtybės ir įkvėpimo šaltinis ateities darbams.
Kiek plačiai birutiečių draugijos veikla pasklis po Lietuvą?
Mūsų tikslas, kad netrukus visuose didesniuose Lietuvos miestuose, kuriuose dislokuoti mūsų kariuomenės padaliniai, būtų įsteigti draugijos skyriai. Norėčiau pasinaudoti proga ir paraginti karininkus ir jų žmonas iš tų įgulų, kur dar birutiečių nėra, imtis iniciatyvos. Jau šiandien džiaugiamės, kad Klaipėdoje įkurtas naujas draugijos skyrius. Pirmosios narės tapo birutietėmis šventinio renginio kovo 27-ąją metu – Daina Paliulienė, Sigita Stonkienė bei rėmėja Inga Petravičienė jau pradėjo Klaipėdos skyriaus metraštį. Balandžio – gegužės mėnesiais į Klaipėdos skyrių priimsime dar gausesnį naujų narių būrį. Tikimės, kad netrukus Klaipėdoje atsiras karininkų ramovė.
Kokia draugijos veikla paramos, pagalbos kitiems srityje?
Pagrindinė draugijos veiklos kryptis ir idėja yra viena – birutietės dirba kariuomenei. Labai džiaugiamės vasario 5-ąja, kuomet draugija švenčia Birutės vardo dieną, kuomet mūsų sveikinti ateina kitos visuomeninės organizacijos. Birutietėms svarbios ir Motinos, Visų šventųjų dienos, ir Advento vakarai. Taip pat antrąjį rugsėjo savaitgalį visada susirenkame Palangoje, kur Ramovėje vyksta seminaras. Be švenčių, aišku, mums rūpi ir darbai – lankome vaikų namų globotinius, pasiligojusias pagyvenusias birutietes, tvarkome neprižiūrimus karių kapus. Reikia pasidomėti daugiavaikėmis karininkų šeimomis, kur auga 3–4 atžalos. Žinau, kad tokių yra. Gal jiems būsime reikalingos mes? Galima daugiavaikes šeimas globoti nebūtinai siūlant apčiuopiamą naudą, bet ir pasiūlant moralinę, edukacinę pagalbą ir panašiai. Pirmą kartą birutietės savo palapinę turės ir per Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną Vilniuje, Vingio parke. Joje, tarsi iš simboliškos tribūnos, turėsime progą paskleisti žinią visuomenei apie mūsų draugijos veiklą ir planus.
Draugijos nuostatuose rašoma, kad birutietės kreipia ypatingą dėmesį į karininko šeimos institucijos išskirtinumo ugdymą. Kuo karininko šeimos narės statusas ypatingas?
Jei karininkų žmonos nebūtų dirbusios mūsų sambūryje, vargu ar šiandien turėtumėm gyvą veikiančią draugiją, į kurią įstoti nori vis daugiau ir daugiau veiklių moterų.
Birutiečių misija XXI a. kontekste – daugiaprasmė. Pirma tai - santarvė namuose. Kai namus suprantame ne vien buities prasme. Kai namie santarvė – vyrai savo pareigą Tėvynei atliks užtikrintai. Antra, tai suvokimas, kad kario namai šiandien gali būti labai toli nuo Tėvynės. Tačiau net ir tuomet kario namuose turi būti Lietuvos dvasia. Drauge su savo vyrais karininkais nūdienos birutietės vyksta į užsienio šalis: tarnyba NATO ir ES karinėse vadavietėse, diplomatinėse atstovybėse ar karybos studijos mokymo institucijose. Čia Lietuvos karininkų žmonoms tenka ne tik puoselėti namų židinį. Tenka reprezentuoti save, savo šalį, savo tautos tradicijas. Tikiu, kad vis daugiau draugijos narių – karininkų žmonų – prireikus tai atliks deramai. Draugijos narės, atsidūrusios užsienyje, tampa Lietuvos karinės visuomenės ambasadorėmis. Prieš 85-erius metus suburta birutiečių draugija ir šiandien Europai, pasauliui gali parodyti unikalų lietuviškosios karinės šeimos modelį, kuris grįstas amžinomis vertybėmis ir tautiškumu. Tarkime, kad ir tautinio kostiumo dėvėjimo renesansas. Pamenu, kai prieš šešerius metus pradėjau dėvėti šį drabužį priėmimų metu, valstybinių švenčių proga, daug kas tuomet į mane žiūrėjo kreivokai. Šiandien vis daugiau moterų pasiryžta tokį drabužį įsigyti. Manau, birutietės šią tradiciją turėtų puoselėti.
Šiandien daugelis manęs klausia, kas yra draugijos vienybė, koks tikslas karininkų žmonoms vienytis. Atsakau, pateikdama paprastą palyginimą, – įsivaizduokime, kad birutiečių draugija yra lyg didelis avilys. Tarkime, viena kario šeima rotuojama iš Alytaus į Vilnių. Nauja nepažįstama vieta. Bitės visada ieško savo avilio arba spiečiaus. Taigi, ir į naują vietą atvykusi kario šeima, turėtų susirasti ramovę. Čia vyrai ras bendraminčių, o jų moterys – užuovėją ir patarimus; nuo buitinių detalių iki suprantančios draugės peties. Net ir kelios vienoje vietoje susirinkusios birutietės – tai jau spiečius, tai jau bendrystė ir siekis padėti viena kitai. Visada visos žinokime: mes, Lietuvos karininkų žmonos, padėsime viena kitai. Kurioje Lietuvos vietoje besusirinktume.
Draugijos narė esate nuo 1995 metų. Koks draugijos veiklos aspektas Jums atrodo išliks aktualus visais laikais?
Giminės šaknys žmogui labai svarbu, organizacija taip pat stipri, kuomet turi istoriją. Niekas negimė vakar...
1990-aisiais, organizacijos atkūrimo metu, birutietėms teko didelis krūvis. Ir įteisinimo, ir patalpų klausimai, ir ėjimas į spaudą. Kai peržiūri draugijos metraščius, matai, kiek daug yra nuveikta. Klysta, sakantys, kad birutietės – tik arbatėlių gėrimo organizacija. Birutietė esu jau penkiolika metų, o vienas ryškiausiai atmintin įsirėžusių draugijos veiklos prisiminimų – Motinos diena. Kuomet į Birutiečių seklyčią Vilniaus įgulos karininkų ramovėje atėjo karininkų žmonos su vaikais ir visos atsinešė šeimyninių nuotraukų albumus. Daugumos tų moterų vyrai, kitų – tėveliai – nepriklausomos Lietuvos karininkai, o jų žmonų gyvenimo istorijos – vertos atskirų filmų scenarijų. Pamenu kaip šiandien: daugybė moterų, visos varto albumus, visos pasakoja apie tai, kas nebuvo lengva jų šeimos moterims – represijos, teroras. Kaip tas pragaras buvo išgyventas. Mokytojos, gydytojos, dailininkės – visų jų istorijų neįmanoma perpasakoti. Tokių išgyvenimų nepavadinsi five o‘clock arbatėlių manieringumu. Tai vadinamoji kolektyvinė atmintis, kuri yra svarbi formuojant tolesnes karininkų šeimų vertybines nuostatas, ugdant moralę. Netrukus, tikiu, tokius dalykus fiksuosime ne tik ranka rašytuose metraščiuose, bet naudosimės naujomis informacinės erdvės teikiamomis galimybėmis. Dalyvavimas visuomenės gyvenime yra labai svarbus.
2005 m. – 2008 m. Birutietės vykdė programą „Parama Goro provincijos vaikams“, suruošdamos mokyklinių prekių bei šiltų rūbų siuntas Goro provincijos moksleiviams. Būdama Amerikoje (vyras gen. mjr. A. Pocius tuomet tarnavo NATO sąjungininkų transformacijos vadavietėje) daug galvojau apie birutiečių kontribuciją kitų šalių vaikams. Mes esame visuomenės dalis ir bet kokios didelės stichinės nelaimės atveju visada padėsime kitiems. Tačiau šiandien matau dar daug nenuveiktų darbų Lietuvos vaikų, Lietuvos karių labui. Tad nuoširdžiai kviečiu naujas nares burtis ir įsilieti į birutiečių draugijos veiklą darniam darbui „vardan tos Lietuvos“, pasitikint viena kita bei savo viltingais idealais.
Interviu parengė Lietuvos kariuomenės viešųjų ryšių skyrius
Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.
