Lapkričio 23 d., minint 92-ąsias atkurtos Lietuvos kariuomenės metines, Katedros aikštėje Vilniuje vyko iškilminga karių rikiuotė, kurioje dalyvavo apie 400 karių iš įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių. Rikiuotę priėmė vyriausioji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Iškilmingą karių rikiuotę stebėjo Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai, krašto apsaugos sistemos vadovybė, užsienio šalių diplomatinio korpuso atstovai, Vilniaus miesto ir apskrities vadovai, Lietuvos laisvės kovų sajūdžio dalyviai ir visuomeninių organizacijų atstovai, kariai, miestiečiai ir miesto svečiai.
„Garbingiausių tradicijų vedini, šiandien jūs esate tvirti Tėvynės sargyboje. Mūsų kariuomenės parengtis ir ginkluotė atitinka tarptautinius standartus, Lietuvos kariai sulaukia pačių geriausių įvertinimų iš partnerių, kartu dalyvaujančių atsakingiausiose tarptautinėse misijose",- Lietuvos karius pasveikino šalies vadovė D. Grybauskaitė.
„Yra nepaprastai svarbu, kad kariuomenė turėtų užnugarį. Lietuva privalo turėti pakankamai žmonių, kurie žinotų, kaip reiktų ginti šalį. Ir tai ne tik karinės žinios ir praktiniai įgūdžiai ginti valstybę ginklu. Dar svarbiau yra piliečių valia ir pasiryžimas kovoti už Tėvynės laisvę, - kreipdamasi į karius sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. - Aš, kaip krašto apsaugos ministrė, žaviuosi Lietuvos kariuomene. Nepaisant sunkumų ar sunkmečių, per dvidešimt atkurtos nepriklausomybės metų iš pelenų atkurta Lietuvos kariuomenė šiandien lygioje gretoje su NATO šalių senbuvėmis. Mūsų karių profesionalumas ir atsidavimas yra labai vertinamas, - ar tai būtų NATO operacija Afganistane, ar tai būtų budėjimas NATO greitojo reagavimo pajėgose, ar tai būtų bendros pratybos, - kurių pastaruoju metu planuojama vis daugiau".
„Sveikindama Jus, mieli kariai, dėkoju, kad pasirinkote kario kelią, dėkoju Jūsų artimiesiems už supratimą ir palaikymą. Su švente!" - baigdama kalbą sakė krašto apsaugos ministrė.
„Lietuvos kariai nuo seno buvo kovingi. Istorijos vingiai parodė mūsų protėvių karingumą, - tokie esame ir dabar. Svarbiausia, turi būti tautos ir politinė valia ginti savo valstybę ir jos nepriklausomybę. Be savo piliečių palaikymo neišsilaikys nei viena valstybė, nei viena kariuomenė - prieš dvidešimt metų Lietuva atgavo Nepriklausomybę tik dėka tų, kurie drąsiai stovėjo Baltijos kelyje, ėjo prieš tankus, kurie visam pasauliui pasakė, kad Lietuva - laisva," - sakė kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.
Karių rikiuotėje, kuriai vadovavo Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Algis Vaičeliūnas, su Lietuvos valstybės, istorine ir kariuomene bei kovinėmis vėliavomis išsirikiavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, Logistikos valdybos, Oro gynybos bataliono, Mokymo ir personalo valdybos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono būriai. Rikiuotėje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai su atkurta XIV amžiaus kario apranga ir ginkluote, Lietuvos kariuomenės orkestras.
Po iškilmingos rikiuotės Katedros aikštėje Lietuvos kariuomenės daliniai su kovinėmis vėliavomis žygiavo Gedimino prospektu iki Seimo rūmų.
Pirmasis karinis paradas nepriklausomoje Lietuvoje buvo surengtas 1919 m. vasario 16 d. Kaune Rotušės aikštėje. Vėliau kariniai paradai vykdavo Kaune. Juose dalyvaudavo visų Lietuvos kariuomenės padalinių atstovai su savo ginkluote ir technika - pėstininkai, kavalerija, aviatoriai, artileristai, Alytaus ulonai, Karo mokyklos kariūnai, iš Klaipėdos atvykdavo Karo laivyno būrys. Paraduose dalyvaudavo ir kovinė technika - šarvuočiai, artilerijos pabūklai, priešlėktuvinės sistemos, žvalgų motociklai.
Kariniai paradai pradėti rengti labai seniai - jau Romos Imperijos laikais kariai kovėsi darniose rikiuotėse. Kovos rikiuotės ilgą laiką buvo efektyvus kovos būdas. Šiai laikais rikiuotės ir paradai - tai karinės ceremonijos, kuriomis kariai pagerbia ginklo brolius, vadus ir savo šalies piliečius. Lietuvoje tiek tarpukario laikais, tiek šiandien paradus priima vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas - Respublikos Prezidentas.
Lietuvos kariuomenės diena - lapkričio 23-ioji. Šią dieną prieš devyniasdešimt dvejus metus tuometinis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos. 1918 m. lapkričio 23 d. laikoma oficialia Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena.
A. Pliadžio nuotraukos
