Naujienos

Liepos 17 d. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje (LKM) baigėsi keturių savaičių trukmės Bazinis laisvojo kritimo rengimo kursas ir Parašiutinio rengimo kvalifikacijos bei įgūdžių palaikymo šuolių pratybos, kurių metu kariai, mokykloje išklausę teorinę dalį, šuolius parašiutu atliko Pociūnų aerodrome.

Pasak šuolių vadovo vrš. Dariaus Kurlinkaus, Bazinio laisvojo kritimo rengimo kurse klausytojai mokosi laisvojo kritimo pagrindų ir atlikti šuolius sklendžiamaisiais (sparno tipo) parašiutais. Jis įvardijo ir vieną didžiausių iššūkių, privertusių savaitę pailginti kurso trukmę, - dėl COVID-19 apribojimų kariai neturėjo galimybės treniruotis oro tunelyje, kuriame įgyja laisvojo kritimo pagrindus, o instruktoriai gali įvertinti, kuriam klausytojui reikės skirti didesnį dėmesį šuolių metu. Vis dėlto, nepaisant susiklosčiusių aplinkybių, visi kariai sėkmingai baigė kursą ir nesunkiai perprato sklendžiamojo parašiuto valdymo metodiką. Parašiutinio rengimo kvalifikacijos ir įgūdžių palaikymo šuolių pratybų tikslas - atnaujinti karių laisvojo kritimo savarankiškų šuolių įgūdžius šokant su ekipuote, tobulinti kupolo valdymo ir nusileidimo technikas.

Gr. Ervinas Baubinas, paprašytas pasidalyti savo įspūdžiais apie pasibaigusį kursą, regis, dar gyvena atliktų šuolių emocijomis. Karys įsitikinęs, jog toks euforijos pliūpsnis su niekuo nesulyginamas. Vien ką reiškia minutę skrieti ore iš 4 kilometrų aukščio 250 kilometrų per valandą greičiu. Tiesa, klausytojas prisipažino, jog sunkiausia jam buvo išmokti atsipalaiduoti, o tai yra viena svarbiausių sąlygų šuolių metu. „Smegenys šuolį priima kaip grėsmę ir kūnas automatiškai nori priimti vadinamąją gemalo poziciją. Kad ir kaip stengsiesi, kūno neatpalaiduosi tol, kol neatpalaiduosi galvos", - sakė gr. Ervinas Baubinas. Ir čia pat pridūrė, jog tai, kas atrodo neįmanoma, po 10 šuolių tampa įveikiama. O tada suvoki, kad meilė šuoliams parašiutu prasideda nuo gebėjimo nugalėti save ir savo baimes.

Kitas kurso klausytojas vyr. eil. Dovydas Kirdeikis pirmąjį laisvojo kritimo šuolį atliko prilaikomas dviejų instruktorių. Kario žodžiais, laikas, praleistas tarp žemės ir dangaus, prabėgo lyg akimirka, nespėjus suvokti, kas iš tikrųjų vyksta. Tačiau su ypatingu širdies virpuliu jis prisimena savo pirmąjį savarankišką šuolį: „Prisimenu viską iki smulkmenų, kai jaudulys, nerimas, baimė pasilieka kažkur orlaivyje, o tu jau skrodi dangų be instruktorių. Panikuoti tikrai nebuvo kada, nes viską reikėjo daryti pagal instrukcijas. Tik, rodėsi, kad žemė dvigubai, o gal net trigubai greičiau artėja." Savarankiški šuoliai, pasak kurso klausytojo, suteikia pasitikėjimo savo jėgomis, padeda sutvirtėti psichologiškai, išeiti iš komforto zonos, o įgyta patirtis ir įgūdžiai neabejotinai pravers jam vykdant paskirtas karines užduotis.

Lietuvos kariuomenės mokyklos informacija ir nuotraukos