Naujienos

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras spalio 14 – 16 dienomis lankėsi Budapešte (Vengrija), kur vyko Europos Sąjungos kariuomenių vadų konferencija. Susitikimo metu buvo aptarti trumpalaikės ir ilgalaikės paramos Ukrainai, Europos Sąjungos pajėgumų vystymo, greitojo dislokavimo pajėgų generavimo bei Vakarų Balkanų šalių įtraukimo į Bendrosios saugumo ir gynybos politikos iniciatyvas klausimai.

Aptariant paramos Ukrainai klausimą svarstyta pratęsti Europos sąjungos Karinės paramos misijos (EUMAM) mandatą dar dviems metams ir kasmet apmokyti 75 tūkst. Ukrainos karių. Taip pat sutarta toliau vertinti karių apmokymo Ukrainos teritorijoje galimybes, bei kitas galimas paramos priemones.

Gen. R. Vaikšnoras taip pat patvirtino, kad Lietuvos kariuomenė remia Europos Sąjungos pajėgumų ir greitojo dislokavimo pajėgų (EU Rapid Deployment Capacity, EU RDC) iniciatyvą ir yra pasiruošusi prisidėti prie ES greitojo dislokavimo pajėgų formato, tačiau laukia aiškesnių EU RDC aktyvavimo ir įgalinimo kriterijų. Be to, kariuomenės vadas išdėstė poziciją, jog privalo būti išvengta pajėgumų ir pastangų dubliavimo tarp NATO ir ES karinių formatų. Anot Lietuvos kariuomenės vado generolo Raimundo Vaikšnoro, Lietuvos kariuomenės pagrindiniais prioritetais išlieka karinis mobilumas, sausumos pajėgų manevringumo, ugnies galios bei kibernetinio saugumo tobulinimas.

Kalbant apie Vakarų Balkanų šalių įsitraukimą į Bendrosios saugumo ir gynybos politikos iniciatyvas, buvo paminėtas svarbus žingsnis iš saugumo gavėjų tampant saugumo teikėjais. Šioje vietoje Lietuva turi labai aiškią patirtį, kuri gali tapti puikiu pavyzdžiu kitoms valstybėms. Lietuvos kariuomenė yra pasiruošusi tęsti dalyvavimą tarptautinėse operacijose Vakarų Balkanuose, o esant galimybei – jį išplėsti. Taip pat LK tęs dalyvavimą ir Tarptautinėje operacijoje ATALANTA - 2025 m. siųs autonominę pasaulinės maisto programos laivų apsaugos grupę.

Europos Sąjungos Karinis komitetas (angl. Military Committee) yra aukščiausio lygmens karinis vadovavimo mechanizmas, teikiantis patarimus bendros saugumo ir gynybos politikos, taip pat karinių misijų ir operacijų klausimais. Karinius komitetus sudaro valstybių narių kariuomenių vadai, kurie į susitikimus Briuselyje arba išvažiuojamuosius susitikimus renkasi du kartus per metus.