Naujienos

Vasario 13 d. Alytuje paminėtos pirmojo Lietuvos karininko žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę Antano Juozapavičiaus žūties  100-osios metinės.  Nepriklausomybės kovų dalyvis A. Juozapavičius žuvo 1919 metų vasario 13 dieną, Alytaus kautynių metu, sąjungininkams netikėtai palikus frontą ir pulkui traukiantis nuo Raudonosios armijos dalinių. Šiai dienai paminėti skirtuose renginiuose dalyvavo aukščiausia Lietuvos kariuomenės vadovybė, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono ir Garbės sargybos kuopos kariai, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras.

"Antanas Juozapavičius - pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, kritęs kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau ypatingas jis tikrai ne todėl. Karininkas turėjo nemažą Pirmojo pasaulinio karo kovų patirtį tarnaujant Rusijos kariuomenėje, tačiau niekada nepamiršo kas jis yra. Todėl kai tik joje pradėjo kurtis lietuvių tautiniai daliniai, nedelsdamas perėjo tarnauti į Atskirąjį lietuvių batalioną ir netrukus tapo vadu. Kai atėjo laikas, jis grįžo į Tėvynę ir tapęs Pirmojo pėstininkų pulko vadu aktyviai įsijungė į Lietuvos kariuomenės kūrimo procesą. Antanas Juozapavičius savo pavyzdžiu jungtis prie kovos už Tėvynės laisvę drąsino ir aplinkinius. Galima sakyti, jis ėjo priešakyje ir pramynė takus kitiems. 1919 m. vasarį Alytuje vykusios pirmosios kautynės Lietuvos kariuomenei susiklostė nepalankiai: trūko ginklų, patirties, sąveikos, ne visais atvejais buvo galima pasikliauti sąjungininkų pagalba. Nepaisant sunkiausių aplinkybių karininkas Antanas Juozapavičius mūšio metu vadovavo savo kariams neprarasdamas tikėjimo ir būdamas jiems pavyzdžiu. Deja, vasario 13-osios rytą Pirmajam pėstininkų pulkui traukiantis per Alytaus tiltą Antaną Juozapavičių pakirto bolševikų ugnis. Kaip tikras vadas ir karininkas, jis traukėsi paskutinis." - renginio metu sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. 
 

Paminėti pirmojo Lietuvos karininko žūties sukakčiai Alytuje vyko pamaldos, menininkų pasirodymai, karių rikiuotė. Pagerbiant žuvusįjį atliktos trys šautuvų salvės, ant kapo padėtos gėlės.

 Pasak gen. ltn. J. V. Žuko, Nepriklausomybės kovos buvo Lietuvos kariuomenės krikštas, padėjęs pamatus jos vertybėms: "Iki šių dienų, besiruošdami didžiausiems išbandymams, savo šaknimis ir dvasia remiamės į praeities kovotojus. Antanas Juozapavičius – vienas iš tokių." - sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Karininkas Antanas Juozapavičius 1918 m. lapkričio 24 d. buvo paskirtas krašto apsaugos ministro Augustino Voldemaro adjutantu. Vėliau paskirtas į Pirmąjį pėstininkų pulką, kuris 1918 m. gruodžio 18 d. perdislokuotas iš Vilniaus į Alytų. 1919 m. vasario 3 d., kai buvo atšauktas pulko vadas Jonas Galvydis-Bykauskas, karininkas Antanas Juozapavičius laikinai paskirtas pulko vadu.

Žuvusysis 1919 m. vasario 14 d. palaidotas Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios šventoriuje. 1919 m. balandžio 28 d. iškilmingai perlaidotas Alytaus miesto kapinėse, prie Šv. Angelų sargų bažnyčios.

Ulonų bataliono nuotraukos