„Važiuojam!" - režisierius duoda komandą, filmavimo aikštelėje įsivyrauja tyla ir prasideda veiksmas - lininiais ar drobiniais rūbais apsirengę aktoriai vaikšto basomis po kiemą, vyrai grįžta iš laukų nešini dalgiais ant pečių... Žiūrint iš šalies, atrodytų, kad filmuojami epizodai apie XIX a. pabaigos - XX a. pradžios Aukštaitijos valstiečių ūkininkų gyvenimą ir buitį. Tačiau yra ne taip. Dar viena režisieriaus komanda - ir kadre pasirodo kariai, vilkintys I-ojo pasaulinio pabaigos kaizerinės Vokietijos uniformomis. Viename epizode - karys laužia sodybos duris, verčia spintas, ieškodamas vertingų daiktų. Kitame - uniformuotą plėšiką sulaiko šakėmis ginkluoti gyventojai. Po kurio laiko vėl pasigirsta režisieriaus balsas: „Stop, nufilmuota, turim!" Istorijos žinovas iš karto pasakys, kad tai - greičiausiai 1919 metų įvykių atkūrimas, kai priešiškai nusiteikusi pulkininko Bermonto vadovaujama kariuomenė atvirai plėšikavo, vykdė įvairius nusikaltimus, žudė taikius gyventojus...
Iš tiesų - tai scenos iš pirmą kartą Lietuvos istorijoje statomo dokumentinio filmo apie 1919 metų Lietuvos kariuomenės Nepriklausomybės kovas, o pergalės prieš bermontininkus iškovojimas Lietuvos nepriklausomybei turėjo didžiulės reikšmės.
Netrukus šio dokumentinio filmo medžiaga bus papildyta ir Radviliškyje vykusio mūšio su bermontininkais epizodu - malūno šturmu. Šio epizodo rekonstrukcijos filmavimas vyks lapkričio 21-ąją - dieną, kai lygiai prieš 91-erius metus, prisidėjo Lietuvos kariuomenės operacija „Radviliškis-Šiauliai".
Tarp kuriamo dokumentinio filmo kūrybinės grupės narių ir Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės puskarininkis Alvydas Tamošiūnas. Jis - projekto konsultantas ir neoficialus filmo scenarijaus autorius.
Nuo ko viskas prasidėjo
2004-2007 m. psk. A. Tamošiūnas tarnavo NATO būstinėje Belgijoje. Laisvu nuo tarnybos metu karys domėjosi šalies kultūros ir karybos istorija, vykdavo stebėti įvairių su karyba susijusių renginių, mūšių rekonstrukcijų. Dalyvaudavo ir Antrojo pasaulinio karo mūšio pristatymuose, per kuriuos būdavo lankomos kautynių vietos, skaitomi karių laiškai su prisiminimais apie kautynių momentus, analizuojami įsakymai ir t.t. „Net šiurpuliukai per nugarą nueidavo besiklausant kario išgyvenimų pirmą kartą pamačius į jo pusę atriedantį „Tigrą", - pasakojo A. Tamošiūnas. - Bet svarbiausia, viso to klausydavausi stovėdamas toje pačioje vietoje, iš kurios kariai rašė laiškus, todėl itin lengva pajusti momentą, jo svarbą ir kažką panašaus pačiam išgyventi. Ir tai tik vienas pavyzdys... O kodėl to paties nepamėginus padaryti pas mus? Juk mes turime daugybę įvairių laikotarpių mūšių, kautynių, ginkluotų susirėmimų vietų, kai kurie iš jų turi ir smulkius aprašymus, galima surinkti liudininkų prisiminimus."
Kodėl svarbu kurti istorinį dokumentinį filmą
„Manau, kad Lietuvos istorija, mūsų karybos istorija yra labai turtinga ir įdomi. Tik galbūt mes nemokame jos įdomiai perteikti mokiniams, jaunimui, taip pat ir suaugusiems piliečiams. Vien knygomis nelabai sudominsi jauną žmogų. Reikia ieškoti naujų istorijos pateikimo formų. Manau, kad geriausiai tam tiktų interaktyvus mokymas, įtraukiant žmogų į istoriją, sudarant maksimalias sąlygas su ja susipažinti", - įsitikinęs A. Tamošiūnas. Puskarininkis net ir nebūdamas profesionalus istorikas, bet būdamas profesinės tarnybos karys į visus įvykius stengiasi žiūrėti per karybos prizmę, ieško kariškos logikos. „Manau, kad Vakaruose taikomą interaktyvią karybos istorijos populiarinimo praktiką galima pritaikyti ir pas mus - pradedant „Saulės" mūšiu ir baigiant Sausio 13-osios įvykiais"- tvirtina. A. Tamošiūnas.
Kodėl dokumentinis filmas kuriamas apie kautynes su bermontininkais
Psk. A. Tamošiūnas yra radviliškietis, todėl interaktyviam karybos istorijos populiarinimui nusprendė pasirinkti 1919 m. šalia kario gimtojo miestelio vykusias Lietuvos kariuomenės kovas su bermontininkais. „Vos tik grįžęs iš Belgijos tęsti tarnybą Lietuvoje su Vakaruose taikoma karybos istorijos interaktyvaus populiarinimo praktikos pritaikymo mūsų šalyje idėja kreipiausi į Lietuvos kariuomenės vyriausiąjį puskarininkį Saulių Baldauską. Gavau visapusišką pritarimą. Vėliau, kai jau buvo nuspręsta kurti dokumentinį filmą, buvo intensyviai renkama ir sisteminama įvairi informacija, medžiaga, nuotraukos. Pradėjome rengti pristatymus, kuriuose būdavo analizuojama tuometinė politinė karinė situacija Europoje ir Lietuvoje, bermontininkų atsiradimas, jų vadovybė, Lietuvos kariuomenės veiksmai bermontininkų atžvilgiu, kautynės, nuostoliai, trofėjai ir t.t.
Pirmieji pristatymai apie „Kautynes prie Radviliškio malūno" buvo surengti Lietuvos kariuomenės vyriausiesiems puskarininkiams, vėliau įvairių kariuomenės padalinių kariams, taip pat Radviliškio mokyklų moksleiviams. „Renkant ir nuolat tobulinant pristatymo medžiagą nuolat kirbėjo mintis, kad reikėtų suorganizuoti ir kautynių rekonstrukciją," - apie mūšio su bermontininkais rekonstrukcijos užuomazgas pasakojo A. Tamošiūnas. Parengiamieji darbai rekonstrukcijai buvo pradėti jau 2009 m. rengiantis minėti kautynių 90-metį, bet ekonominis sunkmetis pakoregavo planus savaip ir teko atsisakyti ambicingų užmojų.
Nėra to bloga, kas neišeitų į gera
Apie idėją rekonstruoti kautynes su bermontininkais išgirdo ir jai pritarė Radviliškio kultūros centro ir Jaunimo klubo administracija. Jie parengė projektus, gavo dalinį finansavimą 2010 metais rekonstruoti kautynes. Kartu gimė ir idėja kautynių rekonstrukciją įamžinti filmuotoje vaizdo medžiagoje. „Šioje srityje mielai prisidėjo ir viena iš regiono televizijų. „Susilipdė" kūrybinė grupė, kuri vakarais kartą per savaitę renkasi aptarti atliktus darbus, planuoja ką reikėtų nuveikti ateityje," - darbų pradžią prisiminė A. Tamošiūnas. Pavasarį Kauno IX forto muziejuje vyko pirmieji filmavimai. Vasarą buvo filmuojama Kleboniškių liaudies buities muziejuje ir kitose vietose, susijusiose su 1919 m. įvykiais. „Paėmėme keletą interviu iš istorikų, giminių, kurie atsimena ir perpasakoja liudininkų pasakojimus. Taip pat planuojame pakalbinti ir daugiau asmenų, taip pat ir gerai žinomus visuomenei asmenis. Įvykiuose prie Radviliškio dalyvavo ir Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus dėdė, tuometinis pulkininkas leitenantas, vėliau divizijos generolas Edvardas Adamkavičius" , - pasakojo A. Tamošiūnas. Pirmieji Radviliškyje 1919 metų spalio 15 d. žuvę savanoriai radviliškiečiai Jaraminas ir Sakalauskas tarnavo E. Adamkavičiaus vadovaujamame Kauno batalione, kuris buvo dislokuotas netoli Radviliškio. Per kautynes pasižymėjo ir artilerijos kapitonas Vytautas Landsbergis Žemkalnis, profesoriaus Europos parlamento nario Vytauto Landsbergio tėvas. V. Žemkalnis ir dar apie 200 karių savanorių už žygdarbius minėtose kautynėse buvo apdovanoti Vyčio kryžiais. „Filme be jau minėtų pokalbių bus ir keletas rekonstruotų epizodų, kuriuose vadina patys kūrybinės grupės nariai su šeimos nariais. Filmas yra nedidelio biudžeto, todėl samdyti profesionalių aktorių negalėjome," - sakė A. Tamošiūnas.
Trumpai apie filmą
Dėl dokumentinio filmo trukmės autoriai dar nėra iki galo apsisprendę, nes darbai dar vyksta. „Filmo stilius turėtų šiek tiek priminti per BBC ar „History" kanalus transliuojamus dokumentinius filmus", - sakė A. Tamošiūnas. Planuojama, kad projektas bus baigtas iki šių metų pabaigos. Darbai nors ir ganėtinai sunkiai, bet juda į priekį, kaip sakė filmo kūrėjia, viskas viskas praktiškai daroma vakarais, savaitgaliais arba atostogų metu. „Filmo akcentas bus kautynių prie Radviliškio epizodo - Malūno šturmo rekonstrukcijos - filmavimas. Turime planų kautynes nufilmuoti per dvi dienas. Pirmoji diena bus skirta repeticijai, stambių planų filmavimui, o antroji - žiūrovams," - pasakojo psk. A. Tamošiūnas.
A. Tamošiūnas įsitikinęs, kad tokiais projektais kaip mūšio su bermontininkais rekonstrukcija bandoma pasakyti, kad ne visi Lietuvos miestai ir miesteliai turi karo muziejus, galerijas, bet kiekvienas miestas ar miestelis turi kažką savito, savo istoriją. „Visa Lietuva yra skersai ir išilgai išvagota įvairių laikotarpių įvairių kariuomenių. Ko gero, nerastume nei vieno rajono, miesto ar miestelio, kuriame nebūtų buvę vykę žymesnių kautynių ar su karyba susijusių įvykių, vienaip ar kitaip svarbių šaliai. Šiuos įvykius tereikia pamatyti, nubraukti laiko dulkes ir bandyti tautai priminti, kad čia taip pat buvo kažkas svarbaus".
Lapkričio 21 d., sekmadienis
Lietuvos kariuomenės pergalės mūšiuose prieš bermontininkus 91-ųjų metinių paminėjimo renginiai Radviliškyje:
09.30 val. Šv. Mišios už žuvusiuosius mūšyje su bermontininkais.
Pravoslavų kapinių, Nikės paminklo lankymas
11.00 val. 1919 m. Lietuvos kariuomenės mūšio su bermontininkais rekonstruktorių paradas miesto gatvėmis
12.00 val. Mūšio su bermontininkais atkūrimas prie Senojo malūno
(J. Basanavičiaus g. gale)
13.00 val. Koncertinė programa
Psk. A. Tamošiūno nuotraukose -- akimirkos iš kuriamo dokumentinio filmo.
