Kovo 28 d. Sausumos pajėgų (SP) Juozo Lukšos mokymo centre (JLMC) lankėsi Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto - buvusi legendinio partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto žmona.
Simboliška, kad Lietuvai švenčiant narystės NATO dešimtmetį, savo vizitu JLMC karius pradžiugino 2 už nuopelnus Lietuvai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanoti kavalieriai - viešnia iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto ir Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas. Svečiams tai buvo puiki galimybė susipažinti su Lietuvos kariuomenės karių koviniu rengimu bei jų nusiteikimu ginti šalį, kaip tai darė Juozas Lukša-Daumantas.
JLMC viršininkas plk. ltn. Aleksiejus Gaiževskis svečiams pristatydamas Juozo Lukšos-Daumanto vardo auditoriją, kurioje priimami garbingiausi JLMC svečiai, supažindino su fotografijų ekspozicija „Partizano Juozo Lukšos gyvenimo ir kovos kelias", kurią papildė Juozo Lukšos žmonos pasakojimai apie įamžintus jų bendro gyvenimo etapus.
Po ekspozicijos apžiūros JLMC viršininkas svečius supažindino su JLMC veikla. Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto kariams priminė, kad Lietuva jos vyrui visada buvo svarbiausia ir ji, net būdama partizanų vado žmona, negalėjo su tokia konkurente varžytis.
„Aš dideliai apgailestauju, kad neturėjau progos pasidalint su Tavim pojungtuviniais įspūdžiais, kaip ir nieko nežinau, kaip klojasi Švogerkėlei. Tai visa vis nuvagia ir dar nuvogs anas mielas ir kartu nelabasis „pirmosios pačios" kovos katilas. O kol jis virs, tai mes visad būsim pasiruošę aukoti jam ne tik savo gyvenimo malonumus, bet ir pačius save." - 1950 m. rugpjūtį žmonai paskutiniame laiške rašė Juozas Lukša.
Susipažinę su JLMC kariais ir pažadėję ateityje palaikyti abiems pusėms naudingus santykius, svečiai skubėjo aplankyti legendinio partizano brolio Antano Lukšos, kuris yra vienas iš keturių brolių Lukšų, kovojusių už Lietuvos laisvę.
Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto su prasiveržusiu į Vakarus Juozu Lukša susipažino 1948 m. vasarą, kai jis Prancūzijoje studijavo žvalgybos mokykloje. 1948 m. Paryžiuje užsimezgusi draugystė, 1950-ųjų liepos 23-iąją baigėsi judviejų vestuvėmis Tiubingene (Voketija). Po savaitės jie išsiskyrė visam gyvenimui. Juozas Lukša grįžo kovoti į okupuotą Lietuvą ir 1951 m. rugsėjo 4 d. žuvo išduotas, kai pateko į MGB organizuotą pasalą Kauno rajono Pabartupio kaime. Apie vyro žūtį Nijolė nieko nežinojo šešerius metus.
Juozas Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 10 d. Juodbūdžio kaime (Marijampolės apskritis). Mokėsi Vytauto Didžiojo universiteto Architektūros fakultete. 1940-1941 metais įsitraukė į išsivaduojamąją tautinę kovą, nukreiptą prieš sovietinę okupaciją, buvo aktyvus Lietuvos aktyvistų fronto narys. 1941 m. birželio mėnesį suimtas ir iki karo pradžios kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Vokiečių okupacijos metais, tęsdamas pradėtas studijas, dalyvavo antinacistinėje veikloje, priklausė Lietuvių frontui.
1945 m. lapkritį įstojo į Tauro apygardos partizanų gretas, leido laikraštį „Kovos keliu", redagavo „Laisvės žvalgą". 1947 m. paskiriamas Birutės rinktinės vadu. Nuo 1947 m. kelis kartus prasiveržė pro geležinę uždangą ir lankėsi Švedijoje, Vakarų Vokietijoje, Prancūzijoje, kur užsienio lietuvių organizacijoms perdavė partizanų dokumentus, informavusius apie padėtį Lietuvoje. 1949 m. paskiriamas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio įgaliotiniu užsieniui ir Visuomeninės dalies ir Politinio skyriaus viršininku. 1948-1950 metais mokėsi Prancūzijos ir JAV žvalgybų mokyklose. 1950 m. spalio mėnesį su kitais desantininkais grįžo į okupuotą Lietuvą. 1950 m. lapkritį paskirtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Vyriausiosios vadovybės Žvalgybos skyriaus viršininku. 1950 m. jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, taip pat apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. suteiktas partizanų majoro laipsnis. 1951 m. rugsėjo
4 d. Juozas Lukša žuvo, jo žūties vietoje yra pastatytas paminklas, o palaikų palaidojimo vieta iki šiol nėra rasta. 1997 m. apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
Teksto ir nuotraukų autorius kpt. Tomas Ilonis, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro atsakingas už viešuosius ryšius karininkas.
Archyvinė nuotrauka iš Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės asmeninio albumo, padovanoto Garliavos Juozo Lukšos gimnazijai
