Naujienos

Sausio 3 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione, Vilniuje, iškilmingos rikiuotės metu atidengta atminimo lenta, skirta Nepriklausomybės kovose 1919 – 1923 m. žuvusiems kariams, ir balsu skaitytos žuvusių karių pavardės, iššautos pagarbos salvės pagerbiant šių karių atminimą ir prisimenant Nepriklausomybės kovų svarbą mūsų Valstybei. Lietuvos kariuomenė 2023 metais atgaivino tarpukario tradiciją, kuomet Nepriklausomybės kovose dalyvavusių pulkų kariai balsu skaitydavo už Lietuvos laisvę žuvusių karių pavardes – šiandien žuvusių Lietuvos karių pavardžių skaitymai vyksta dabartiniuose Lietuvos kariuomenės vienetuose, kurie tęsia tarpukario pulkų tradicijas ir yra pavadinti garbingais šių pulkų vardais.

„Minėdami 106-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės kovų pradžios metines privalome prisiminti žmones – Lietuvos karius, savanorius, paguldžiusius galvas dėl Lietuvos laisvės; išsaugoti jų atminimą ir nepamiršti, kad esame laisvi tik dėl drąsių ir ryžtingų ginklo brolių besąlyginio atsidavimo ir tarnybos Tėvynei.

Tapdami kariais prisiekiame negailėti jėgų ir gyvybės tam, kad apgintume Lietuvą. O Lietuvos valstybė, tauta, kariuomenė, įsipareigoja nepamiršti savo didvyrių“, – pagerbimo renginyje sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.

Trečią kartą Nepriklausomybės kovose žuvusių karių pavardžių skaitymai vyko sausio 3 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionuose, sausio 5 d. Karinių oro pajėgų kariai padės gėles ant paminklo Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje, sausio 6 d. –  Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione, kartu bus atidengta atminimo lenta, Nepriklausomybės kovose žuvusiems pulko kariams, ir Ruklos įguloje įvyks minėjimo renginys, sausio 10 d. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione bus atidengiama atminimo lenta.

Pirmoji Lietuvos kariuomenės vieningo dizaino atminimo lenta, skirta Nepriklausomybės kovose 1918-1923 m. žuvusiems 4-tojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko kariams, atidengta Karaliaus Mindaugo husarų batalione spalio 31 d., taip įamžinant kario garbę, stiprybę ir pasiaukojimą už šalies laisvę. Lietuvos kariuomenė atminimo lentas įrengs visuose Lietuvos kariuomenės vienetuose, kurių kariai dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Dizaino vieningumą atspindi lentos viršuje iškalta Lietuvos kariuomenės emblema – simbolizuojanti karių drąsą ir valstybės gynybą bei lotyniški žodžiai „REDDE QUOD DEBES“, kurie reiškia „Atiduok, ką privalai“. Centrinėje paminklo dalyje matomas vainikas – tradicinis simbolis, reiškiantis pergalę, atmintį ir garbę. Vainiko viduryje pavaizduotas žemyn ašmenimis nukreiptas kardas, kuris simbolizuoja kario mirtį, kovos pabaigą ir ramybę. Tai atspindi karių garbingą pasitraukimą iš šio pasaulio po kovos vardan Tėvynės.

Nepriklausomybės kovose 1919 – 1923 m. apgintoje Lietuvoje buvo atkurtas valstybingumas, sukurta modernios Lietuvos valstybės tradicija, kurios nebesugebėjo sunaikinti ir vėliau įvykusi okupacija. Tuomet į Lietuvos kariuomenę savanoriškai stojo paprasti Lietuvos žmonės ir vos per kelis mėnesius nuo Lietuvos kariuomenės atkūrimo pradžios Nepriklausomybės kovose kovėsi jau 10 tūkstančių savanorių. Raudonoji armija įsiveržė į Lietuvą kol oficialiai nebuvo nustatytos jos sienos, tad priešo agresijos pradžia laikoma 1919 m. sausio 5 d. kai priešai užėmė sostinę Vilnių. Ši data laikoma Lietuvos Nepriklausomybės kovų pradžios data.

Nuotr. aut. št. srž. sp. Lukas Tamošiūnas