Naujienos

Rugsėjo 4 d. Garliavoje, Pabartupio kaime ir Kaune vyko renginiai Juozo Lukšos-Daumanto 60-osias žūties metinėms paminėti.

Netolimoje praeityje, kada didelė tautos dalis aktyviai priešinosi okupacijai, tos kovos priešakyje buvo Lietuvos laisvės kovotojai – partizanai. Vedami idealizmo ir tėvynės meilės jie nedvejodami stojo į nelygią kovą su okupantų kariuomene ir beveik dešimt metų nelygioje kovoje liejo savo kraują. Partizanų kovos herojumi ir aukojimosi Tėvynei simboliu yra tapęs vienas žymiausių Lietuvos pokario laisvės kovotojų - partizanas Juozas Lukša. Pirmiausia jis buvo pro „geležinę uždangą" prasiveržęs laisvės kovotojas, atnešęs iš kovojančio krašto objektyvią informaciją bei autentišką medžiagą apie padėtį ir įvykius okupuotame krašte. Ši informacija išsklaidė įvairius sovietinių agentų ar sovietams artimų jėgų Vakaruose skleidžiamą propagandą, prasimanymus ir melą. Deja, ne visi, kas gavo reikiamą informaciją ir medžiagą, suskubo padėti kovojantiems lietuviams. Jis ne tik kovojo dėl Lietuvos laisvės, bet buvo paskutinis iš tų, kurie žuvo atkeliavę iš Vakarų su pagalba kovojančiai Lietuvai. Žuvo tikėdamas savo Tėvyne, jos prisikėlimu ir nepriklausomybe.

Minėjimo renginiuose dalyvavo Juozo Lukšos-Daumanto našlė Nijolė Bražėnaitė, brolis Antanas Lukša, kiti artimieji, buvę kovų draugai ir bendražygiai, šauliai, savanoriai, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokytojai ir moksleiviai, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro kariai ir kiti besidomintys Lietuvos partizanų kovomis.

Renginiai prasidėjo Šv. Mišiomis už Juozą Lukšą-Daumantą, jo bendražygius ir artimuosius Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Po pamaldų buvo aplankytas Pabartupio kaime esantis Juozo Lukšos žūties vietos paminklas. Prie paminklo buvo prisimintos partizano žūties aplinkybės, skambėjo muzikinė programa, o pagerbiant legendinį partizaną Daumantą iššautos salvės, padėtos gėlės ir sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas.

Po Juozo Lukšos-Daumanto paminklo aplankymo ir jo pagerbimo vyko minėjimas Kauno įgulos karininkų ramovėje, kurio metu buvo prisimintas Daumanto gyvenimas ir jo nuveikti darbai, skaitomi jo laiškai, koncertavo folkloro ansamblis „Kupolė“.

Renginiai pasibaigė istoriniame Kauno Romuvos kino teatre rodoma dokumentinio filmo „Nematomas frontas", pasakojančio apie Lietuvos partizanų kovas, premjera ir susitikimu su filmo kūrėjais. Filme „Nematomas Frontas" pasakojama apie partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto likimą. Daumantas, sugebėjęs Vakarų pasauliui perduoti žinias apie ginkluotą pasipriešinimą ir sovietų vykdomus žiaurumus Lietuvoje, tapo pagrindiniu filmo apie ginkluotą Lietuvos pokarį personažu. Jo dar gyvų bendražygių ir giminaičių skambantys žodžiai suteikia išskirtinės dvasios ir gyvybės pasakojimui apie skaudų Lietuvos istorijoje, beveik dešimtmetį vykusį pokario konfliktinį laikotarpį. Filme savo mintis apie tai, kas vyko Lietuvos miškuose prieš maždaug 60 metų, išsako ir kiti pasipriešinimo dalyviai, taip pat Sovietų saugumo darbuotojai.

Pagrindinis „Nematomo fronto" kūrybinė grupė – užsieniečiai, neseniai susipažinę su Lietuvos pokario istorija. Filmo režisieriai Jonas Ohmanas – Lietuvoje gyvenantis švedas, Vincas Sruoginis – JAV lietuvis, filmo prodiuseris Markas Johnstonas ir operatorius Markas Ryanas – amerikiečiai. Filmas kurtas penkerius metus, net šešiose valstybėse (Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje ir JAV). Filmuota kino juosta remiasi archyviniais šaltiniais ir pateks į tarptautinių JAV ir Europos kino festivalių programas.

Partizanas Juozas Lukša, išgyvenęs tik 30 metų ir žuvęs kaip laisvės kovotojas, simbolizuoja Lietuvos jaunimą, išaugusį nepriklausomybės sutemų išvakarėse ir turėjusį ne tik pasiaukojimo dvasią, bet ir atsakomybę už tautos likimą okupantų siautėjimo metais. Juozas Lukša yra ir bus Lietuvos jaunimo tragiškos heroikos atstovas. Jis telkė apie save ne tik bendraamžius, bet ir vyresnius už save kovotojus, kurių daugelis savo meilę ir pagarbą Tėvynei įrodė savo asmenine gyvybės kaina.

Tekstas ir nuotraukos vyr. ltn. Darius Aukštakalnis